Geriau DVD, negu nieko…
“Žiedų valdovas: Žiedo brolija” – papildytas DVD leidimas
Apie tai, kad “Žiedo brolija” turės antrąją, pailgintą versiją, buvo pranešta netrukus po filmo premjeros kino teatruose, tačiau šio džiaugsmo reikėjo laukti beveik metus – mat pirmiausia pasirodė tiesiog DVD su kino filmu ir tik gerokai vėliau, iki antrosios “Žiedų valdovo” dalies – “Dvi tvirtovės” – premjeros (pasaulyje, ne mūsų Europos centre…) likus vos mėnesiui – ši papildyta versija. O kalbų apie ją buvo visokių, bene pagrindinė, kad be išplėstų mūšių scenų ten nieko daugiau ypatingo nebus, taigi, vargu ar verta žiūrėti. Na, aišku, kadangi papildyta versiją sudarys 4 DVD diskai (pinigus juk reikia paimti!), ten, žinoma, bus prikišta aibė dokumentikos, nuotraukų ir panašaus balasto, kuris pateisintų gražią dėžutę ir “New Line Cinema” apetitą…
Bet ką ir besakytume – vis dėlto tikri LOTR gerbėjai laukė ne dokumentikos, o laukė išplėstos FILMO versijos. Ką dar P. Jackson`as galėjo pailginti ir taip žiauriai ilgoje juostoje? Atrodė, pagrindinės temos lyg ir atskleistos, dauguma veikėjų – paplėtoti (nebent nabagas Gimlis, už nežinia kokias nuodėmes labiau likęs statistu, o ne pilnakrauju veikėju), viskas daugmaž neblogai, ką dar galima papildyti, be rizikos, kad žiūrovas ims žio-o-o-ovauti? Ar tik ne kruvinus mūšius, kurių filme ir taip netrūko? Ką gi, sulaukėm…
Ir čia esu priverstas entuziastingai sušukti: pone Džeksonai! Jūs pasirinkote teisingai! Jūs padarėte tai, ko norėjo žmonės, mintinai ar beveik mintinai mokantys “Žiedų valdovą”! Jūs grąžinote į filmą tas scenas, kurios jam suteikia daugiau prasmės ir gelmės! Tuos keletą esminių momentų, už kurių praleidimą jums kai kas norėjo, atleiskite už posakį, prikakoti į delnus! Todėl bent jau man naujoji versija gerokai, pabrėžiu, gerokai labiau patiko už rodytą kino teatruose. Kodėl? Gan paprasta:
Pirmiausia, scenų papildymai leido geriau atskleisti herojus ir patį pasaulį. Kaip vėliau paaiškėjo iš papildomos medžiagos, kino teatrų versija buvo orientuota į Frodo liniją, gi šioje versijoje daugiau dėmesio gauna ir kiti veikėjai, pirmiausia – Aragornas. Mes išgirstame Aragorną pusbalsiu dainuojantį elfų baladę apie Luthieną ir Bereną, išvystame liūdintį prie motinos kapo, besikalbantį su Galadriele – šis personažas įgauna daugiau istorijos, daugiau gelmės, tačiau lieka ne mažiau paslaptingas. Pasiseka ir Boromirui – išplėsta “Lūžusio kardo”, “Elrondo pasitarimo” scena suteikia ryškius pradinius akcentus apie veikėjo prieštaringumą. Net ir vargšui Gimliui “nuskyla” – matome, kaip jam sunku prašyti Galadrielės dovanos… Beje, nauja Galadrielės dovanų scena – puiki ir prasminga, na, galbūt atmetus eilinį “comic relief” – kai Legolasas pasako, jog vieno kąsnio lembaso užtenka visai dienai, o Meris jau sužiaumojęs keturis paplotėlius… Matome, ir kaip Aragornas bei hobitai keliauja per pelkes, šiek tiek daugiau Morijos grožio, netgi mitrilo klodus! Na, o bene daugiausia papildymų sulaukė hobitai ir Hobitonas – turbūt, apie dešimt minučių nematyto, smagaus hobitų gyvenimo – rašomos Bilbo knygos iliustracija, taip pat ir scenelė, kaip karštligiškai ir nesveikai Bilbas ieško žiedo…
Papildymų iš tiesų labai daug – jie organiškai sulieti su filmo audiniu, sunku net pagalvoti, kad anksčiau to nebuvo. Ir, skirtingai nuo sklidusių kalbų, reikia pasakyti, kad mūšių scenos beveik nepildytos (išimtis – Izilduro žūtis), bet man rodos, batalijų ir taip užteko. Taigi, turintiems galimybę pasižiūrėti naująją versiją – primygtinai rekomenduoju. Ji sklandesnė ir nuoseklesnė. Ji turtingesnė. Ji tikresnė. Ji žiedųvaldoviškesnė.
Kaip minėjau, kiti du šio specialaus leidimo diskai – tai priedai, beveik 7 val. dokumentikos ir filmo kūrimo proceso piešinių, nuotraukų ir kt. Tenka pripažinti, kad dauguma medžiagos – taip pat labai įdomi, atskleidžianti tai, ko nelabai galėjai pastebėti žiūrėdamas filmą. Išblusinėjama viskas – pradedant J.R.R. Tolkieno asmenybe, baigiant filmo montažu. Bežiūrint kilo klausimas – ar iš tiesų reikėjo TOKIO grandiozinio darbo? Tik pagalvokite – kiekvienas butaforijos elementas buvo projektuojamas ir kuriamas specialiai filmui, detaliai apgalvota kiekvienos Viduržemio rasės kultūra, architektūra, kaip sakė kūrėjai – norėjome padaryti taip, kad vos pažvelgus į daiktą tu galėtum pasakyti, kas jį padarė: elfai, nykštukai ar žmonės… Stulbinanti panaudotų specialiųjų efektų įvairovė, beje, iš jų kompiuterinių efektų – ne tiek jau daug, nes naudotos ir miniatūros, didžiatūros, dubleriai, skirtingų dydžių filmavimo paviljonai… Ir tik iš dokumentikos sužinojau, jog Gimlis su savimi nešiojosi penkis kovos kirvius: du mėtomus, vieną kirvį – lazdą (kurį sulaužė Elrondo taryboje), paprastą kovos kirvį ir mėgstamąjį dviašmenį – visgi, sunku tokias smulkmenas pastebėti. Žodžiu, tikrai įdomu, tik liūdna, kad patikėjus, jog šis pasaulis iš tiesų kažkada egzistavo, pamatai, kaip jis buvo sukurtas ir koks jis, deja, netikras. Bet šis nejaukus įspūdis trunka tik tol, kol vėl įsijungi filmą.
Antimatuoklis
P.S. O ką jūs manote? Pareikškite nuomonę!
Nuoširdi padėka Klaustuxui už DVD suteikimą!
© INFO.FANTASTIKA.LT, 2003 01 21
