Nr. 17.
2001.10.27
SAVAITĖS TEMA – Fantasy su Lietuvos motyvais
Segejus Čeliajevas ir “GRIEŽLĖS RAKTAI”
Šį sykį pristatysiu vieną autorių ir vieną knygą.O tiksliau – leisiu tai už mane padaryti pačiam autoriui:
Sergejus Vasiljevičius Čeliajevas,
Rašytojas, žurnalistas.
Gimiau 1960 m. Ukmergėje. Mokiausi muzikos mokyklos fortepijono klasėje pas nuostabią pedagogę Birutę Mackelienę, kuri ir įskiepijo man meilę visai lietuvių muzikai bei kultūros grožiui. Vaikystės įspūdžiai: miškai Ukmergės (romane pavaizduotos kaip miestas Aukmeras) apylinkėse, Šventosios upė, ežerai, ramus ir tylus lietuviškosios gamtos grožis – visa tai ir pagimdė “lietuviškąjį” aromatą debiutinėse autoriaus knygose – fantasy trilogijoje “Griežlės raktai”.
Pirmąją trilogijos knygą “Raktas nuo medžio” išleido viena stambiausių leidyklų Rusijoje – AST. Šiuo metu autorius gyvena Kazanėje, darbuojasi ties trečiuoju trilogijos tomu. Antrasis – “Raktas nuo sniego” – jau ruošiamas spaudai.
“Griežlės raktuose” netrūksta autobiografinių epizodų, žinoma, atsispindinčių kreivame autoriaus fantazijos veidrodyje. Siužeto ašis – dviejų skirtingų magijų adeptų kova, veiksmo vieta – sąlyginė Lietuva. Tai “gryna” fantasy, be technologinių elementų ar ekskursų į ateitį. Jaučiama detektyvinė intriga, pasakojimas lyriškas ir nevengiantis švelnaus humoro. Būsiu labai laimingas, jei “Griežlės raktai” sudomins Lietuvos fantastikos gerbėjus – mano bendraminčius. Tikiuosi, kad Lietuvoje supras mano knygas ir atsižvelgs į jas kaip į nuoširdžią dovaną nuo kraštiečio, kuris niekuomet netaps “buvusiu”, nepriklausomai nuo tautybės, kalbos ir politinių konjunktūrų.
Linkiu jums visiems geros fantastikos – ir iki susitikimų knygų puslapiuose.
Viso gero,
Sergejus Čeliajevas.
“Karštos” ERIDANO knygos
 | Pfaf – 214. Roger Zelazny, Thomas T. Thomas |
 |
|
KĄ TIK PERSKAITYTA…
William Gibson
Virtualioji šviesa
(Virtual Light ©1993)
Cyberpunk”o tėtušio – William Gibson – futuristinis detektyvas. Žinoma, neapsieita be kibererdvės ir šiame romane, tačiau naudojami terminai – artimesni mūsų dienoms. Nebėra kompiuterinių kaubojų – jų vietą užėmė hakeriai…Toks įspūdis, kad gerbiamas autorius pagaliau išmoko rašyti. Juokauju, žinoma, tačiau… “Virtualioji šviesa” skaitosi kur kas lengviau nei “Neuromancer” bei jo tęsiniai. Neberekia brautis per teksta, skinantis sau kelią mačete. Teksto stilistika tiesiog užburianti – nė nepajutau, kaip prarijau pirmąjį šimtą puslapių… O veiksmas tai net neprasidėjęs. Apskritai, iš tokio siužeto kitas rašytojas gerai, jei bent pusšimčio puslapių apsakymą išspaustų. O čia – visas romanas…
Ir, kad ir kaip tai atrodytų keista, – nenuobodu. Nė per nago juodymą…
SAVAITĖS CITATA:
“Dauguma naujokų mano, jog mirtis bemiegant yra lengva.
Be reikalo. Prabusti visuomet suspėji.”
Sergej Lukjanenko
