Dienraščio “Respublika” redakcijai leidus, portalas www.fantastika.lt publikuoja 2006 birželio 26 d. minėtame laikraštyje spausdintą straipsnį.
Liuminata MICKUTĖ
Maišai knygų iš Amerikos – į fantastikos lobyną
Pusaštunto tūkstančio fantastinių knygų vienoje bibliotekoje. Ir tai dar ne riba. Kasmet šį lobyną papildo dar 3-4 maišai fantastikos šedevrų. Tokį turtą sukaupęs ir vis dar kaupiantis Lietuvos fantastikos klubų pradininkas Gediminas Beresnevičius teigia, kad jo biblioteka unikali, nes joks kitas klubas neturi tokios didelės bibliotekos.
Kaupti paskatino deficitas
Dešimtmečius kauptos knygos vos išsitenka Respublikinių moksleivių technikos ir kūrybos rūmų astronomijos laboratorijos – dabartinės G. Beresnevičiaus darbovietės – kabinete specialiai įrengtose lentynose.
“
Vilniaus planetariumo vadovas yra fantastikos gerbėjas, kreipėmės į jį ir jis suteikė mums patalpas pla-
netariume. Tada ir kilo mintis įkur- ti biblioteką”, – pasakojo G.Beres nevičius. Pusę savo gyvenimo fantastikai atidavęs vyras prisimena, kaip sunku sovietiniais laikais buvo gauti fantastinių knygų.
“Vos pasirodžius knygai vieni kitiems skambindavome ir lėkdavome pirkti, nes kitą dieną jos galėjo nebebūti”, – prisimena jis. Toks fantastinių knygų deficitas paskatino fantastikos klubo narius į biblioteką sunešti visas turimas knygas.
Maišai knygų iš Amerikos
Atgimimo laikais klubui pradėjus leisti žurnalą “The Contact” – skirtą fantastika besidomintiems užsieniečiams, atsirado ryšių su bendraminčiais iš užsienio. Viena iš šių pažinčių pirmajam Lietuvos fantastikos klubui, vėliau pasivadinusiam “Dorado”, pasirodė ypač naudinga. Per žurnalą klubo nariai susipažino su JAV Filadelfijos valstijoje gyvenančiu latvių kilmės amerikiečiu Dainiu Bisenieksu, jis tiesiog maišais pradėjo klubui siųsti fantastikos knygas. “Beveik 95 procentai anglų kal ba gautų knygų atsiųstos D.Biseniekso. Per metus Dainis mums atsiunčia po 3-4 maišus knygų, o kiekviename maiše -100-150 knygų”, – pasakojo G.Beresnevičius.
Amerikos latvis ne tik maišais siunčia knygas, bet ir tikrina bei pataiso kruopščiai G.Beresnevičiaus pildomų knygų katalogą. “Jis tiesiog pakvaišęs – randa kataloge net smulkiausias klaidas, pra leistas raides. Taip pat kruopščiai įrašo, kokias naujas knygas atsiuntė”, – pasakojo G.Beresnevičius.
Angliškoms knygoms -100 dėžių
Per daugiau nei dvidešimt metų sukauptos knygos dabar saugomos Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų (RMTKR) laboratorijos kabinete. Prieš porą metų iš Lietuvos fantastų klubo “Dorado” prezidento pareigų atsistatydinęs G.Beresnevičius šiuo metu yra RMTKR laboratorijos vedėjas. “Dabar turiu kitų interesų, nebeturiu tiek laiko ir noro”, – trumpai paaiškina atsistatydinimo priežastį G.Beresnevičius. Garbės prezidentu likęs vyras pradėjęs dirbti RMTKR laboratorijoje į savo darbovietę perkraustė ir ilgai kauptą turtą, mat pasikeitus planetariumo vadovybei, fantastų klubui ir visam jo turtui buvo parodytos durys. Anot jo, daugiau nėra kam prižiūrėti ir tvarkyti šį fantastikos lobyną.
“Mūsų klubo biblioteka unikaIi tuo, kad kito klubo, turinčio tokią gausią biblioteką, nėra. Amerikoje, žinoma, gal ir yra, bet ten visai kitokios sąlygos. Kiek žinau, Vokietįjoje ir Šveicarijoje yra didžiulės fantastinių knygų bibliotekos, bet jos finansuojamos valstybės”,– sako “Dorado” garbės prezidentas G.Beresnevičius. Su šypsena RMTKR laboratorijos vedėjas prisimena, kaip visą klubo turtą – 7500 knygų – darant laboratorijoje remontą, teko pergabenti į sandėlį.
“Visas sandėliukas buvo užkrautas knygomis iki lubų. Vien tik angliškoms knygoms, kurių mūsų bibliotekoje yra apie 4000, prireikė 100 dėžių!” – teigė G.Beresnevičius.
Realybė, kurios nėra
Aktyviausiai fantastika G.Beresnevičius domėjosi prieš 20-30 metų. Dabar teigia atradęs kitų pomėgių. “Visą gyvenimą neįdomiausias man buvo žmogus, jo santykiai su kitais ir panašiai. O dabar šie dalykai man atrodo įdomiausi”, – teigia psichologija susidomėjęs G.Beresnevičius. 49 metų vyras sako visą gyvenimą manęs, kad fantastika – tai ėjimas į realybę, tačiau, kaip pats pripažįsta, jog tai tik pačių geriausių kūrinių bruožas.
“Didžioji dauguma fantastinių kūrinių – bėgimas nuo realybės. Tačiau negalima sakyti, kad tai blogai. Daug kam fantastika padė jo išgyventi sunkų sovietmečio laikotarpį”, – įsitikinęs G.Beresnevi čius. Fantastiką realybės, kurios nėra, modeliavimu vadinantis vyras teigia, kad viena iš šalutinių priežasčių, kodėl jis taip aktyviai ne besidomi fantastika, yra šio žanro “išsikvėpimas”.
“Yra gerų autorių, bet, tam tik ra prasme, šiuolaikinė fantastika kartoja senas idėjas. O fantastikos tokia specifika: idėjų kartoti nega lima. Kita vertus, reikia būti labai genealiam, kad sukurtum kažką naujo”, – samprotauja G.Beresnevičius. Gerą fantastinę knygą jis apibūdina taip: gera idėja, susieta su realiu gyvenimu, ir geras literatūrinis stilius. Aukštus kriterijus knygoms taikantis vyras sako esąs pernelyg savikritiškas, kad galėtų pats išleisti fantastikos knygą, nors fantastinius apsakymus pradėjo rašyti dar septintoje klasėje. Ir lietuviškai fantastikai G.Beresnevičius kritikos negaili. “Nelabai dar galima lyginti lietuvišką ir užsienio fantastiką. Mums dar reikia pasimokyti meniškumo ir padirbėti idėjų srityje”, – teigė G.Beresnevičius. Kone vienintelis geras lietuviškas fantastinis kūrinys, anot jo, yra Austėjos slapyvardžiu pasirašiusios rašytojos apsakymas “Laiškai iš gimstančios planetos” apie mokslininkų nežmoniškumą. Užsienio rašytojų kūrinių, sužavėjusių G.Beresnevičių, kur kas daugiau. Bene paskutinis, nuo kurio tiesiog negalėjo atitraukti akių, buvo prieštaringai vertinamas D.Browno romanas “Da Vinčio kodas”. Anot jo, šis romanas turi labai daug sąsajų su fantastika, nes, kaip ir fantastika, yra paremtas paslaptimi. Didelį įspūdį G.Be resnevičiui padarė ir J.R.R.Tolkieno trilogija “ Žiedų valdovas”, nors dažniausiai fantastikos mėgėjas pripažįsta skaitąs R.Bredberio, A.Azimovo ir kitų mokslinę fantastiką rašančių autorių kūrinius.
