Fandomas

2006-06-16
 

Fandomas: spauda apie mus_Kontrastai_2006 06 16-22

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags:

 


Publikuoti šį straipsnį portalui www.fantastika.lt maloniai leido savaitraščio “Kontrastai” redakcija. Savaitraščio tinklapyje taip pat galite rasti bei parsisiųsti ir šio strp. failą pdf formatu. 


Audronė Pociūtė


„Dorado raganos“


 


Žiulio Verno romanai kažkada buvo gryna fantastika. Jis fantazavo apie


žmogaus gebejimą skristi oru, plaukti didžiulius atstumus po vandeniu.


Praejus keliems amžiams, daugelis jo išgalvotų dalykų išsipilde. Niekam ne


paslaptis, kad mintis galinga, o norai pavojingi, nes jie linkę išsipildyti.


Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ narė, viena žurnalo „Dorado raganos“


redaktorių Lina Kulikauskienė sako, kad jai fantastika tam tikra prasme


yra gyvenimo būdas.




Fantastikos galia


Pasaulyje išpopuliarėjus geriausiam šių laikų fantastiniam filmui „Žiedu valdovas“, sukurtam pagal pasaulio mitologijos specialisto Dž. R.R. Tolkino to paties pavadinimo fantastinį romaną, kilo galingas „tolkinistų“ judejimas. Žmonės mokosi „Žiedų valdovo“ herojų elfų kalbos, žaidžia fantastinius žaidimus, kuriuose patys tampa romano herojais. Tolkinas ne vienam atvėrė fantazijos pasaulio žavesį ir į jį įtraukė lyg į naują realybę.


Kitas pavyzdys – knyga ir filmas „Da Vinčio kodas“. Taip pat puikus fantastikos žanrui priskirtinas kūrinys, tačiau jis privertė nervintis ir veltis į skandalus netgi katalikų bažnyčią. Katalikų valdžia, išsigandusi, kad fantastika gali stipriai išjudinti jos autoritetą, ėmėsi analizuoti sufantazuotus teiginius apie tai, kad Kristus su Magdalena turėjo vaikų, o jų dinastija gyva iki šiol.


Matyt, būtent iš baimės į fantastiką kreivai buvo žiūrima ir sovietmečiu: Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ įkūrėjui, fantastų judėjimo pradininkui Lietuvoje Gediminui Beresnevičiui teko justi gana griežtą KGB priežiūrą. Tačiau noras fantazuoti buvo toks galingas, kad fantastų klubai ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose nuo pat aštuntojo dešimtmečio dygo kaip grybai po lietaus.







Vaidmenų žaidimai



Pasak G. Beresnevičiaus, yra įvairiausių klubų. Vieni, įsijautę į susikurtus vaidmenis ir pasisiuvę atitinkamą aprangą, laksto po miškus. Kiti į fantastinį pasaulį įsijungia tiesiog susėdę aplink stalą. Pats G. Beresnevičius yra sukūręs lietuvišką vaidmenų


žaidimo sistemą „Kariai ir magai“.*


„Žaidime kiekvienas susigalvoja vaidmenį. Pavyzdžiui, vienas pasirenka būti vagimi, kitas – karaliumi, princese. Išrinktasis žaidimo meistru modeliuoja žaidimą – galvoja, ką herojai veikia, kuria jiems nuotykius. Pavyzdžiui, jis sako: „Jus papuolėte į kaimą. Jus užpuolė priešai. Ką darote? – pasakoja L. Kulikauskienė. – Kiekvienas herojus sako, kaip jis elgiasi toje situacijoje. Naudojamasi kauliukais. Pavyzdžiui, jei kuris nusprendžia pulti priešą ir kirsti jam kardu, metamas kauliukas, lemiantis konflikto


baigtį“.


Dažnai žaidimas virsta tikru aistrų sūkuriu. Pasak Linos, tai erdvė skleistis spontaniškai kūrybai.


 


Samdomi fantastai


„Tačiau buvo mūsų klube momentas, kada merginoms tie žaidimai tapo nuobodūs. Tada ir


gimė „Dorado raganos“ – klubo fenzinas“, – pasakoja L. Kulikauskienė (fenzinas – tai gerbėjų žurnalas). Jau dvyliktus metus gyvuojančiame žurnale spausdinama „Dorado“ narių kūryba: mistiškiausi pasakojimai apie laumes, raganas, velnių burtus ir išdaigas, ufonautus ir visokiausių kitokių fantastinių personažų gyvenimą ir nuotykius.


„Fantastika – tai bėgimas nuo realybės“, – šypsosi G. Beresnevičius. O Linai fantastika – gyvenimo puošmena. „Tačiau, žinoma, rimtas domėjimasis fantastika daro įtaką gyvenimo būdui. Mane prie fantastikos traukė nuo pat vaikystės. Baigusi mokyklą atvažiavau į Vilnių, jau žinodama, kad čia yra fantastų klubas. Iš karto į jį įsijungiau. Fantastas ir mano vyras“, – pasakoja ji, pripažindama, kad jai net neidomu skaityti tokius kūrinius, kur veiksmas vyksta realybėje ir nėra jokios paslapties ar siurrealizmo elementų.


Daugeliui fantastika asocijuojasi su vaikyste. Pasak Linos, žmonės, kurie rimtai domisi fantastika, nuo šios srities neatitrūksta iki pat gilios senatvės. Nuo lengvesnių temų pereinama


prie sudėtingesnių. Fantastika palaipsniui tampa bendru žmonijos problemų sprendimu.


Sklinda gandai, jog Amerikos vyriausybė samdo profesionalius fantastus, kad jie kurtų galimus ateities variantus. Mokslinė fantastika – rimta sritis: fantazuojama, remiantis mokslinėmis žiniomis. Mokslinei fantastikai pasišventęs žmogus privalo turėti astronomijos, fizikos, chemijos žinių, būti įsigilinęs į naujausias technologijas. „Tik su ezoterika, magija ir panašiais dalykais fantastai vengia bet kokių kontaktų“, – teigia Lina. Anot jos, ir taip daugelis fantastus be jokio pagrindo painioja su šiomis sritimis, todėl domėjimąsi fantastika


laiko nerimtu užsiėmimu. „Mama juokiasi, kad einu pas ufonautus. Dažnai pašaipiai į  žsiiminėjimus fantastika žiurėdavo ir kurso draugai“, – pasakoja istorijos mokslus baigusi Lina.


 


Išgalvota istorija


„Dorado raganu“ redakcinės kolegijos narės įsitikinimu, netgi tokia sritis kaip maginė fantastika yra labai svarbus užsiėmimas. Maginės fantastikos specialistai išgalvoja mistinius pasaulius. „Pavyzdžiui, gali būti išgalvojama kokia nors alternatyvi visuomenė: pasaulis, panašus į mūsų, kuriame veikia kitokie dėsniai, – pasakoja Lina. – Yra alternatyvios istorijos fantastika: veiksmas vyksta mūsų pasaulyje, tačiau sugalvojamas kitoks istorinio įvykio variantas. Pavyzdžiui, galima sugalvoti, kad lietuviai pralaimejo Žalgirio mūšį. Kas būtų atsitikę tokiu atveju?“. Linos isitikinimu, visa tai yra pagarbos vertas užsiėmimas, nes fantazavimas praplečia mąstymą. Žmogus be fantazijos negali būti pavadintas rimtu žmogumi.


„Mano vyras juokiasi, kad nemokšiškai aprašinėju mūšių scenas ir pataria to nedaryti. Merginos rašo gal kiek moteriškiau, bet šiaip visi domimės panašiais dalykais“, – pastebi kita „Dorado raganu“ redaktorė.


Atsivertęs „Dorado“ fenziną, pakliūni į senovės dievų, raganų ir kaukų pasaulį. Gal fantastika


– tas pats, kas mitologija? „Mitologija – dažnai yra įkvėpimo šaltinis fantastikai. Bet senovės


žmonės mitologiniais teiginiais visa širdimi tikėjo. Jiems tai buvo tikra. Tikrai butu nekorektiška pasakyti, kad mitologija yra fantastikos rūšis“, – aiškina L. Kulikauskienė.


 


*G. Beresnevičiaus pastaba: iš tikrųjų “Karių ir magų” žaidimo taisykles sukūrė “Dorado” klubo narys Kastytis Beitas, o G. Beresnevičius šį žaidimą redagavo, maketavo ir išleido.


Norintys gali aptarti šį straipsnį forume.


 



Apie autorių

Archyvas




 
Susiję