Nr. 6.
2001.05.25
SAVAITĖS TEMA – CYBERPUNK”O TĖVAS
Kiberpankas bei jo satelitai
Kiberpanko tėtušis William Gibson gimė 1948m. JAV. Jo jaunystė, kaip ir daugelio 7-ojo dešmtmečio jaunuolių, prabėgo “hipiavojant”, klajojant. 1968-ais busimasis rašytojas, norėdamas išvengti tarnybos Vietname, nelegaliai perkerta sieną ir atsiduria Kanadoje. Štai taip viena valstybė prarado, o kita netikėtai “įsigijo” vieną ryškiausių XXa. pabaigos SF žvaigždių. Likimo ironija – terminą cyberpunk (CP)sugalvojo ir pirmasis panaudojo Bruce Bethke, pagrindinius principus ir teoriją suformavo aktyviausias kiberpanko ideologas bei propagandininkas Bruce Sterling, tačiau kone kiekvienas SF fanas, išgirdęs šį terminą, pirmiausiai prisimena W.Gibson, bei jo romaną “Neuromancer”. 
Apskritai cyberpunk”o reiškinys buvo palydimas daugelio štai tokių “nesutapimų”. Kultiniu šio žanro filmu kone vienbalsiai vadinamas (o Viešpatie, žinoma, ne! Jokiu būdu! Nejaugi kažkam apsivertė liežuvis ištarti “Matrix”???) R.Scott režisuotas “Bladerunner”, pasirodęs 1982-aisiais metais. Tais pačiais metais, beje, pasirodė ir pirmasis “cyberspace”, arba virtualiosios realybės, filmas “Tronas” (ne taip jau senai galima buvo jį pažiūrėti TV3 kanalu). Taigi – 1982-ieji, o terminas cyberpunk pirmąsyk nuskambėjo tik 1983-iais. Daugelis kritikų teigia, jog CP srovei Philip K. Dick nepriskiriamas tik dėl to, jog šis “per anksti” mirė… 
Tai kas gi, po velnių, yra tas kiberpankas? Pamėginkime tai išsiaiškinti… Šį bei tą mums bando pakuždėti pats terminas, sudarytas iš dviejų žodžių. Pirmasis – “cyber”. Šis žodelytis sufleruoja, jog turėtų būti vaizduojama gerokai įvairių technologijų (globaliniai kompiuteriniai tinklai, bioinžinerija, nanotechnologijos, etc.) pakeista ateitis. Viena centrinių šio pasaulio ašių – virtualioji realybė, arba, pasak W.Gibson, cyberspace. Antrasis žodelytis “punk” reiškia, jog pasaulis rodomas “dugno” atstovų akimis. Rodomas agresyviai, protestuojant prieš valstybinių institucijų peršamas elgesio normas. Ir būtent šioji, antroji sudedamoji, mano manymu yra svarbiausia. Juk pats W.Gibson ne kartą yra prisipažinęs, jog jo “kompiuterinės” žinios yra itin paviršutiniškos, o informaciją apie virusus jis kaupė plepėdamas baruose su merginomis… 
Štai kodėl CP srovei priskiriami Bruce Sterling romanas “Schismatrix”, kuriame didesnis dėmesys skiriamas biotechnologijoms, bei Michael Swanwick “Vacuum Flowers”, skirtas psichikos transformacijos idėjai (beje, dar šiemet turėsime progos perskaityti šią knygą lietuviškai). Štai kodėl nenorėčiau priskirti kiberpankui S.Lukjanenko kūrinių “Atspindžių labirintas” bei “Netikri veidrodžiai”. Štai kodėl ginčijuosi, kai tvirtinama, jog Justino Žilinsko “Sinkubas” /GLF 1999/ – taipogi kiberpankas. Ne, ne ir dar kartą – ne. Šie kūriniai (ir daugelis kitų, nepaminėtų) – tik kiberpanko satelitai. Tai jokiu būdu nemenkina jų vertės, tačiau būkime atsargus su etiketėmis. Negalima lipdyti ženkliuko CP ant kiekvieno kūrinio, kuriame paminimas kompiuteris. Tokiu principu vadovaujantis “Aną Kareniną” reikėtų dėti į vieną lentyną su “Jaunojo geležinkeliečio vadovu”. Na, o šiai dienai vienintelis literatūrinis lietuvių kūrinys, labiausiai priartėjęs prie sąvokos CP – tai Rolando Petkevičiaus “Pjūvis” /”Imperija” Nr.3,4/. 
Pabaigai – parekomenduosiu porą knygelių. Tai nebus tikrasis CP, tačiau paskaityti tikrai verta. Pirmoji – rusų autorių Jurij Burnosov bei Viktor Kosenkov, prisidengusių pseudonimu Viktor Burcev, romanas “Deimantiniai nervai”. Nesupainiokite su dar dviem “deimantiniais” tęsinukais – rekomenduoju būtent šią, pirmąją knygą. Tai geras fantastinis veiksmo romanas kiberpanko dekoracijų fone. Antroji rekomenduojama knyga – Bruce Bethke (taip, taip, tas pats, kuris sugalvojo terminą CP) “Headcrash”. Ši knygelė – nū bajsiaj smagi cyberpunk parodija.W.Gibson bibliografija:
Cyberspace trilogy:Neuromancer 1984 /Nebula 84, Hugo 85/
Count Zero 1986
Mona Lisa Overdrive 1988
Burning Chrome 1986 (aps. rinkinys)
The Difference Engine 1990 (kartu su B.Sterling)
Virtual Light 1993
Johny Mnemonic 1995 (apsakymas ir scenarijus filmui)
Idoru 1996
All Tomorrow”s Parties 1999
H.WELLS”o proanūkis
keliaus “LAIKO MAŠINA”
“Dream Works pictures” paskelbė, jog pradėjo statyti naują H.Wells romano “Time Machine” /Liet. 1977, “Vaga”, serijoje “Zenitas”/ ekranizaciją. Filmą režisuos garsiojo rašytojo proanūkis – Simon Wells iki šiol darbavęsis animacinio bei pusiau animacinio kino srityje (“Casper 2”, “Prince of Egypth”). Keliautojo laiku vaidmenį atliks Guy Pearce (“L.A. Confidential”). Kituose vaidmenyse: Jeremy Irons, Mark Addy, Philip Bosco bei Phyllida Law. Scenarijaus autorius – John Logan. KĄ TIK PERSKAITYTA…
Roger Zelazny, Jane Lindskold Velionis R.Zelazny nerimsta – po mirties išleido jau dvi knygeles… Žinoma, šiame sunkiame (kaip velioniui) darbe jam padeda buvusi jo gyvenimo draugė Jane Lindskold. Ir tai, kad ir kaip būtų liūdna, jaučiasi… Idėja nekelia abejonių – tikrai paties Meistro sugalvota. Tačiau stilius vietomis šlubuoja… o vietomis tai apskritai vos kojas velka… Donerdžekas, Verite pasaulio (realybės) atstovas pamilo Virtu (virtualaus pasaulio) gyventoją Eiradis… Jis surado galimybę atsigabenti ją į realųjį pasaulį, tačiau už tai teko pažadėti, jog atiduos savo pirmagimį virtualybei… Na, o kai paaiškėja, jog, be Virtu ir Verite, yra dar ir trečiasis pasaulis, kuriame gyvena dvasios… Štai tuomet ir įsisiautėja nepakartojama R.Zelazny fantazijos jėga… |  |
“Karštos” ERIDANO knygos
 | Pfaf – 199. Piers Anthony |
 |
|
SAVAITĖS CITATA:
Kupranugarių požiūris į žmonių giminę
pasižymi kraštutiniu demokratizmu. Jie nekenčiančia kiekvieno
jos atstovo, nepriklausomai nuo šio padėties visuomenėje
ir išpažįstamos tikybos.
Terry Pratchett
“Piramidės”
