Nr. 35.
2003.02.11
Tautiniai reikalai
Penktas kartas nemeluoja?..
Na, štai – praėjo, atgriaudėjo, nugarmėjo praeitin… taip įkyriai skelbtas, anonsuotas ir reklamuotas “Geriausios Lietuvos Fantastikos 2002” pristatymas.
Tas renginys įvyko jau tradiciška (antri metai iš eilės) tampančioje vietoje – Kauno Žurnalistų namų restoranėlyje “Ketvirtoji valdžia”.
Taip pat tradiciškai “Eridano” leidyklos vyr.redaktorius Gintaras Aleksonis trumpai pakalbėjo apie kiekvieną antologijon pakliuvusį kūrinį, o Algimantas Piligrimas (leidyklos direktorius) padalino autorinius egzempliorius bei – tiems, kurie nusipelnė – diplomus. Ką gi, užmeskime akį į tai, kuo gali pradžiuginti šioji, jubiliejinė antologija. Kas ten, po tais “šokolado spalvos” (©Kliaksa) viršeliais? O ten:
Herta Matulionytė
“Taalo žūtis”
“DMT-2”
Tomas Petrusevičius
“Medžiojamo žvėries savaitė”
Mirmeka Alba
“Gimęs skraidyti”
“Kontaktas”
“…Erdviame kambary”
Justinas Žilinskas
“Lede”
Gediminas Kulikauskas
“Kaip Gliuklichas ir Nehepas laimės ieškojo”
Stasys Šarpnickis
“Tėve mūsų”
Edas Gruzdas
“Belaisvių pilis”
Vaizdialis, kaip sakoma, įdomus. Na, mažų mažiausia – neįprastas. Iš septynių autorių – tik du (J. Žilinskas ir G.Kulikauskas) jau publikuoti ankstesniuose rinkiniuose. Kiti penki – naujokai.
Nors tikrųjų “naujokų” – tik du: E.Gruzdas ir T.Petrusevičius.
H.Matulionytė jau žinoma savo knygelėmis vaikams. Mirmeka Alba jau pažįstama “Fenikso plunksnos” skaitytojams (nors kauniečių fenzine ji pasirašinėjo Kliaksos slapyvardžiu), o jos “Karžygys languotomis kelnėmis” įsiminė dar iš rinkinio “Už realybės durų”. Na, o Stasio Šarpnickio miniatiūros jau šmėkščiojo “Imperijos” puslapiuose.
Taigi – išvados: senoji “naujoji” banga jau slūgsta, užleisdama vieta dar naujesnei? Ar?.. Tiek to – apie “ar” pakalbėsime vėliau. Kol kas grįžkime prie mūsų avinų, t.y. – prie “GLF 2002”. Pirmiausia krenta į akis, jog pernykštė tendencija rašyti vis ilgesnius kūrinius niekur neprapuolė – didvyriškai šiai naujai “madai” įstengė pasipriešinti tik Mirmeka Alba ir S.Šarpnickis. Na, dar pridurčiau “ir G.Kulikauskas” – tačiau šio kūrinukas senesnis, dar iš tų gerų laikų, kai autorius nedrįsdavo kankint skaitytojo ilgesniu nei… sakykim, 10 puslapių apsakymu. Na, tiek jau to – “senbuvis” J.Žilinskas išsiplėtojo – atleisim. Betgi ir naujokai neprastesni – E.Gruzdo apysaka paveja, o H.Matulionytės net ir perspjauna savo ilgumu veterano kūrinį. Tiek to, ne pagal ženklų skaičių gi vertinam kūrinius. Nors… Va, “Taalo žūtis” – ilgiausias. Spėkite, kokią vietą užėmė? Aha…
Tad apie vietas:
I vieta – Hertos Matulionytės “Taalo žūtis”
II vieta – Edo Gruzdo “Belaisvių pilis”
III vieta – Justino Žilinsko “Lede”
Taigi – veiksmas rutuliojosi įprasta vaga. Ir čia pasirodė Lark…
Nusprendęs išgelbėti tautą nuo “nevykusių” fantastų, Lark atgabeno bombą. Su laikrodžiu (kuris, tiesą sakant, visą laiką rodė 4:30) ir grėsmingai mirksinčia raudona lempute (kurią, tiesą sakant, Lark kas dvi minutės ištraukdavo ir paspjaudydavo jos kontaktus – mat ši niekaip nenorėjo mirksėt). Šių eilučių autorius ryžtingai krūtine užgulė nelemtąją “pragaro mašiną”, ypač, kai pajuto, jog šioji užtaisyta… dviem alaus skardinėmis. Deja – koks skaudus nusivylimas teko mano daliai: alus pasirodė besąs bealkoholinis.
Na, toliau ypatingu sukrėtimų nebuvo. Viskas vyko planingai ramiai – tik vynas baigės pernelyg greit. Keista – pernai jo netgi liko. O šiemet atsargos buvo netgi didesnės… Apetitas ateina bevalgant?
Štai ir atėjo metas grįžti prie nuslūgstančios “naujosios bangos”. Tai ar tiesa, kad dinozaurams jau metas išmirt? O gal tiesiog jie po truputį pereina į naują būvį? (Nesakysiu – kokybinį, sakysiu – kiekybinį.) Juk neveltui pastebima ta kūrinių ilgėjimo tendencija… Iš pradžių trumpi apsakymai, paskui – ilgi apsakymai, vėliau – apysakos, o tada jau… Romanas?
LFB – kad ir ką tai bereikštų
“Eridano” leidykla pradeda naują projektą – “Lietuvių Fantastikos Biblioteka”. Šioje serijoje turėtų pasirodyti autorinės lietuvių fantastų knygelės. Pirmoji kregždė jau numatyta ir turėtų pasirodyti knygynuose jau balandžio mėnesį. Tai G.K.Ivanicko “Laumės mėnuo”. Nemenka šio fantasy romano dalis jau buvo publikuota internete darbiniu pavadinimu “Nepalik kerėtojos gyvos”. Na, o pirmąsyk su Domantu bei laume Vaiva skaitytojai galėjo susipažinti perskaitę dar “GLF 1997” antologijoje publikuotą apsakymą “Mylėti raganą”.
Yra vilčių, kad vien šia knygele “Lietuvių Fantastikos Biblioteka” neapsiribos. Konkrečių pavardžių įvardint leidykla dar nesiryžta, tačiau… Šnekėdami apie GLF“us juk pastebėjome kūrinių apimties didėjimo tendenciją. Esama bent 4-5 autorių, kurių pavardes visai realu išvysti ant “LFB” serijos knygų viršelių. “Eridano” leidykla norėtų, kad per metus pasirodytų bent pora “LFB” tomelių. Tačiau tai priklauso tik nuo autorių produktyvumo ir… hmm… to produktyvumo kokybės.
SAVAITĖS CITATA:
“- Tu mūsų gaujos vadeiva?
– Ne, mes gi nusprendėme: jokių vadeivų.
– Būtent. Tuomet tylėk ir daryk, kaip liepiu.”
k/f “Time bandits”
