“Karaliaus sugrįžimas“
“Karaliaus sugrįžimas“ – trečioji ir paskutinioji Žiedų Valdovo trilogijos dalis. Kaip ir knyga, filmas turėtų sukelti kelis katarsius, ypač atsimenant, kad Šelobos scena buvo perkelta į trečiąjį filmą iš antrojo. Gal šiek tiek nuostabu – mažytis pradžios spoileris – kad filmas prasideda Smygolo ir Dygolo žvejybos scena. Parodoma, kaip Dygolas surado žiedą, kaip Smygolas įsigijo savo gimimo dienos dovaną. Man ši scena nepasirodė būtina, nors ji logiškai plėtoja Golumo charakterį, kuriam Peteris Jacksonas skiria daug dėmesio. Na, bet po to sugrįžtame prie savo herojų: Semas ir Frodo su Golumu keliauja Kirit Ungolo link, Gendalfas su kompanija joja užimto Izengardo link. Čia ir prasideda Karaliaus sugrįžimo simfonija. Nemanau, kad bus spoileris, jeigu paminėsiu kelionę per Mirusiųjų takus, mūšį Pelenoro laukuose, Orodruino žiotis ir Pilkuosius Uostus. Kulminaciniai momentai stiprūs, išspaudžiantys ašarą daugelio žiūrovų akyse, kovų scenos gniaužiančios kvapą. Kai kurie intarpai, deja, ilgoki ir nuobodoki. Man nepatiko Denetoro charakterio traktuotė. Pirmuose dviejuose filmuose režisierius iš juodų ir baltų personažų kūrė tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių turinčius charakterius, bet šį kartą buvo nuslysta į kraštutinumą, kurio neparemia Tolkieno knyga. Bet tai vienintelis, mano nuomone, nusižengimas profesoriaus kūriniui. Visa kita perteikta taip pat puikiai, kaip pirmuose dviejuose filmuose. Vaidyba gera, nepaisant daugybės stambaus plano scenų. Labiausiai man patiko Teodenas, bet ir kiti herojai neapvylė. Netgi Meris ir Pipinas atrodė rimčiau. Tad tegyvuoja miškavaikiai! Cuion i Pheriain anann! Eglerio!
Užjūrio žiūrovas
