ŽIURKIADA
Pabaigai pasilikau plačiausią MF sritį – Kosminio Kovinio Šlamšto požanrį. Nepulkite kaltinti manęs kategoriškumu – aš anaiptol nemanau, kad neegzistuoja GEROS kovinės MF. Egzistuoja. Aš tuo įsitikinęs. Lygiai taip pat, kaip aš įsitikinęs tuo, kad Egipte yra piramidžių, nors savo akimis jų ir nesu matęs. Na gerai, gerai – esu skaitęs netgi ne vieną visai neblogą kovinės MF kūrinėlį, tačiau jie visi turi vieną trūkumą – aš juos visus pamirštu. Tai kažką sako, tiesa? (Veikiausiai tik tiek, kad aš sergu skleroze…)
Pagrindiniai šio požanrio bruožai: itin dinamiškas siužetas, sekli mintis, raumeningi ir la-a-a-abai gudrūs pagrindiniai herojai, buki priešininkai ir svarbiausia, kaip sako vienas mano pažįstamas, kur kas labiau už mane išprusęs (tame tarpe ir fantastikos srityje), “daug kraujo ir daug š…”.
Ne patys blogiausi Kosminio Kovinio Šlamšto pavyzdžiai – H.Harrison`o romanai apie Džeimsą Bolivarą diGrizą ar Jasoną dinAltą. Tačiau šių personažų populiarumas pakišo gana rimtam autoriui koją – sėkmės paakintas jis prikepė tiek vienas už kitą prastesnių tęsinių, kad kai kuriuos žmones jau purto vien nuo žvilgsnio į knygą, ant kurios viršelio puikuojasi Harry Harrison`o pavardė.
O prasidėjo viskas nuo tikrai neblogų kovinės MF romanų “Mirties planeta” (“Deathworld” 1960) /Liet. 1994, “Eridanas”, serija “PFAF”/ bei “Plieninė žiurkė” (“The Stainless Steel Rat” 1961). /Liet. 1994, “Eridanas”, serija “PFAF”/ Nuo visiškos nepagarbos H.Harrisoną gelbėja tik visai neprastas humoro jausmas, kuris retkarčiais prasiveržia netgi ir pačiuose prasčiausiuose jo prozos “perliukuose”.
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
11 12 13 14 15 16 17 18 19
