c) Kai Žemėje dar nebuvo elektros…
Kitaip tariant, skyrelis “Technika ir mokslas”. Vis dar gyvuoja ir turbūt sėkmingai gyvuos ateity nuomonė, kad fantastika – tai visokie nebūti dalykai, ir logika jai nereikalinga. Kam gi ta fantastika, jei turime paisyti kažkokių dėsnių, kurie po kelerių metų gal jau bus pasenę, ir išvis, leiskit mums skristi savo vaizduotės sparnais, neraišioję prie kojų tų svarmenų bjauriais pavadinimais “fizika”, “chemija” ar “istorija”!
Norėtumėt.
Tiesą sakant, kiekvienas turi sau nusistatytą ribą, nuo kurios ima vaizduotės skrydį laikyti pasityčiojimu iš logikos. Tarkim, man iš esmės nesvarbu, kokiu būdu skraido mašinos “Penktajame elemente”, bet antropomorfinių robotų persmaugtais liemenimis armija naujuosiuose “Žvaigždžių karuose” atrodo tikrai beprasmiškai. Tačiau mūsų fantastai sugalvoja ir keistesnių dalykų.
“Kai dar žemėje nebuvo mašinų, elektros ir kitokios technikos, toli toli viduržemyje, gyvavo vargo nemačiusi H. karalystė…” Negana, kad elektra pavadinta technika, tai dar ir išrandama epocha, kurioje nebuvo šios jėgos. Reiktų suprasti, jog visas pasaulis buvo sudarytas iš kažkokių kitokių elementų, tikrai ne iš protonų, neutronų, elektronų, etc., ir jonams atsirasti nebuvo absoliučiai jokių sąlygų. Kaip atrodė žmonės ir ta karalystė, įdomu? Turbūt labai skyrėsi nuo mūsų? Ogi nė velnio. Gal autorius ir galėtų pagrįsti savo teiginį… jei žinotų, ką gi jis teigia.
Kitas fizikos “išmanymo” pavyzdys: “kapitono žvilgsnis sustojo ties keturiomis degalų statinėmis ant kurių puikavosi užrašai: antimaterija; ypač pavojinga; saugoti nuo ugnies. A. nuplėšė statinės dangtį. Sandėlyje pasklido aitrus antimaterijos kvapas”. Ką jau bepakomentuosi, jei jau sakot, kad antimaterija laikoma statinėse ir aitriai kvepia, teks patikėti:).
Iš serijos “girdėjau, kad skambina, bet nežinau, kur”: “Prie jūsų rankų ir kojų pritvirtinti davikliai saugo nuo streso ir raumenų persitempimo”; “jie mane mokė, davė knygų, pumpavo informaciją protoplazmineriniais davikliais”. Daviklis – tai prietaisas, fiksuojantis būseną, duodantis informaciją apie ją. Na nenaudojami jie tokiais tikslais, kaip bando įrodyt kai kurie fantastai! Žodis “protoplazminerinis” taip pat suteikia tam tikrą informaciją. Ji labai paprasta: niekada nekurkite terminų “iš lempos”. Šis atvejis toks pats: “Žinojau, kad tai biomechaninis gaubtas, atseit kažkokie spinduliai, kurie sulaiko visas bakterijas”. Kas yra biomechanika? Tai “fiziologijos šaka, tirianti žmogaus ir gyvūnų judesius priklausomai nuo mechaninių, anatominių ir fiziologinių judamojo aparato savybių”. Hmm, labai nefantastinis apibrėžimas. Aišku, mūsų nagrinėjamoje srityje “biomechaninis” dažniausiai reiškia kažką gyvo, įmontuoto į negyvą – arba atvirkščiai. Kaip tai gali būti tapatinama su spinduliais, kurie dar ir nuo bakterijų saugo – niekaip neįsivaizduoju. “Taksi jau aštuoniolika milisekundžių lūkuriavo nutūpusi dangoraižio aikštelėje”. Per tokį laiko tarpą jūs net mirktelt nesuspėtumėt, o taksi, matot, vis lūkuriavo.
Kartais teiginiai yra visiškai teisingi, kartu būdami absurdiškais. “Užsidėjau akinius, kurie skleidžia infraraudonuosius spindulius”. Tikrai taip, akiniai, kaip ir bet kuris kitas kūnas, juos skleidžia. Tačiau pasakyti norėta tai, kad per akinius įmanoma pamatyti IR. “Apsauginis išsitraukė elektrošoką”, – čia panašiau į stiliaus klaidą: daiktas pavadintas reiškinio vardu.
Problemos kyla ir dėl iš pirmo žvilgsnio jau iki kaulų smegenų pažįstamų reiškinių (laimė, ne iš patirties, o iš literatūros). Tarkim, perskaitome, kad po didžiulio branduolinio sprogimo žemėje prasideda amžina vasara. Kodėl? Kaip? Jei autorius įsitikinęs, jog teiginiai apie turinčią po tokio įvykio prasidėti branduolinę žiemą, debesis, užtemdžiusius dangų daugybei metų ir t.t., neteisingi, tegu įrodo. Jei ne, teks palaikyti tai ne šviežia idėja, o tik apsiimtos temos neišmanymu.
Humanitarinėse ir pan. srityse taip pat nesunku prasilenkti su logika. “A. pats sau išskyrė eilę bruožų, kurių atsiradimo ir dominavimo atskirose pasaulio dariniuose jis paaiškinti negalėjo: kodėl Izraelio sūnūs ir dukros, išsibarstę po visą pasaulį ir tik mažuma jų gyvena gimtoje žemėje?” Na, mus išvarius iš tėvynės ir neleidus joje gyventi daugybę amžių, turbūt irgi būtumėm “išsibarstę po visą pasaulį”. Jei panašus klausimas kiltų tik personažui, tai jo reikalas, tačiau labai matosi, jog rašydamas autorius nesustojo ir nepagalvojo, kad nežinomojo reiškinio priežastis gali būti gana paprasta. “Viskas kaip 1940-taisiais. Lageriai. Darbas, alinantis darbas, vėliau valgis ir besaikis poravimasis.” Tikrai būtų įdomu sužinoti, kokiam čia koncentracijos ar darbo lagery vyravo besaikis poravimasis? Šiek tiek persistengiama su citatomis: “Be to, kiekvienam geros valios žmogui atidarome [savo] kraštą, valdas ir [visą] karalystę…” Čia vaizduojama, kaip didysis kunigaikštis Gediminas diktuoja savo laišką. Kažin, kaip jis sakė tuos žodžius skliaustuose? Pašnibždom?.. Žinoma, jie tiesiog prirašyti vėliau vertėjų, kad būtų aiškiau, apie ką kalbama. Ir ne tokia sena istorija gali pakišti koją, kai nepasidomima tuo, apie ką rašoma. Štai kažkas be niekur nieko atgabena Šekspyro mumiją, kad jį klonuotų, net nepaaiškinęs, iš kur ištraukė šį rašytoją, kurio oficialus kapas tuščias. Štai klonuoja Džeką Skerdiką, kuris apskritai nebuvo pagautas, ir niekas nežino, kas jis buvo.
Juokinga, kai imama pakiliai filosofuoti, ne itin įsigilinus į temą. “Tai žmogus, kuris per dešimtį Žemės metų atstatė pusiausvyrą pasaulyje tarp In ir Jan, tarp gėrio ir blogio. <…> Visa aplinka ir žmonių širdys skleidė meilės, grožio, gėrio virpesius. Neliko melo, pykčio, agresijos, baimės, neliko chaoso. Tik harmonija, nuostabi harmonija.” Na, jei In ir Jan, kaip kad visada buvo, laikysime dviejų priešybių sąveika, tai negalėsime sutikti, kad pusiausvyra tarp gėrio ir blogio – tai vieno iš jų eliminavimas. Be In, mirties, neatsiranda ir Jan, nauja gyvybė.
d) “Bakterijų gabaliukai”
Medicina ir žmogaus fiziologija. Nuo labai paprastų keistenybių iki perdėm sudėtingų. “Po minutės S. atsikėlė.<…> Jaunuolis pakėlė purvo prisigėrusius marškinius ir pastebėjo dešinįjį šoną puošiančią milžinišką mėlynę.” Autorius bando įrodyti, jog mėlynė atsirado per minutę, kitą. Netikiu…
Galima sukurti daugybę neregėtų ligų, tačiau kai joms parenkami jau esantys pavadinimai, norisi tikslumo; arba – skirtumų nuo tikrosios ligos aprašymo. Keista, kai maras bandomas gydyti chirurginiu būdu, dezinfekcija (šiaip tai infekcines ligas sukeliančių mikrobų, esančių aplinkoje, naikinimas; kūrinio atveju – žmogaus dezinfekavimas, nepaisant to, kad jis po to įmetamas… į maru užkrėstųjų stovyklą) ir detoksikacija (apsinuodijimo pašalinimas).
Daug protingų žodžių dažniausiai užmuilins akis profanui, bet gali gi užtaikyt ir ant specialistų. “<neurobusteris> elektroniškai kelia neuronų sinapsės svorį. Kitais žodžiais sakant tavo smegenų elektrokardiograma… mm… tiesiog švelniai tariant smarkiai suintensyvėja. Ampulėse esantis skystis didina neurotinklų laidumą, bet pagrindinė jo paskirtis – sužadinti cheminę atmintį.” Prisipažinsiu, kad ne itin kas man aišku, todėl pacituosiu žmogų, kuris supranta, ko čia nesupranta: “nesuprantu, kuo sinapsės svoris susijęs su funkcija. Jei didintų neuromediatoriaus kiekį – suprasčiau. Arba slopintų skaidymą. Sinapsės svoris – savaime nesąmonė”. Be to, drįstu spėti, kad smegenyse nėra širdies, ir kardiogramos joms padaryti neįmanoma.
***
Dar yra siužetinių klaidų grupė, tačiau čia patarimai būtų dar labiau “išplaukę”. Tiesiog vienam atrodo, kad tokia veiksmų seka logiška: “Pamačiau iš jo išlendantį dvikojį, savo išvaizda į žmogų panašų, skudurais apsiklėtusį gyvūną. Kadangi jis labai priminė žmogų, tai pripuolusi ėmiau drąskyti nuo jo tuos skarmalus”, kitam – kad visai nesuprantama.
***
Nesinori pabaigoje rašyti moralo, atseit “visi rašykime taisyklingai, ir išauš šviesus rytojus”. Įdomu būtų išgirsti su šia tema susijusias pastabas, pageidavimus ir pan. Galbūt praleidau kokią svarbią sritį, ar jūs esat radę geresnių pavyzdžių… Tačiau tikiuosi, kad straipsnis, nepaisant jo trūkumų, bus naudingas.
Klia
Komentarų tikrai laukiu.
