Nr. 19.
2001.11.30
SAVAITĖS TEMA – Viktor Burcev
“Įdomus dalykas tas atsitiktinumas…”
Ką tik pasirodė “Eridano” išleista knyga “Deimantiniai nervai” (Pfaf-219). Šio kūrinio autorius įdomus žmogus – jis gyvena Taline ir Brianske tuo pat metu, želdinasi dvi (!) barzdeles, viena jo sąmonės pusė siuntinėja el.pašto žinutes kitai… Tačiau tai ne koks nors šizofrenikas, o paprasčiausiai rašytojų “duetas” – Viktor Burcev arba tiksliau – Viktor Kosenkov (Talinas) bei Jurij Burnosov (Brianskas).Debiutavo šie autoriai prieš nepilnus dvejus – 2000-siais, tačiau jau išleistos penkios produktyvaus dueto knygos.

Taigi, bibliografija:
“Deimantiniai nervai”
“Deimantinė realybė”
“NSO medžioklė”
“Deimantinis lietus”
“Iblio veidrodis”
“NSO medžioklė”
pelnė Ukrainos VRM Universiteto premiją (!)
Na, o už visą “deimantinę” trilogija Viktor Burcev buvo apdovanotas Charkove vykstančiame festivalyje “Zvezdnyj Most”.
Trumpas Viktoro Burcevo interviu “Savaitėlės” skaitytojams ir žiūrėtojams:

V.K. Bendraautorystė prasidėjo taip pat, kaip ir tęsiasi šiandien – internete. Kūrybinių dirbtuvių “Trečioji jėga” saite iškabinau pasiūlymą kurti kiberpankinį projektą “Termitynas”. Vienintelis, kuris atsiliepė – buvo Jurijus. Įdomus dalykas tas atsitiktinumas (šypsosi).
J.B. O nepatogumai kyla tik tuomet, kai prastai veikia el.pašto serveriai…
V.K. …ir dar kai kyla noras kartu išgerti.
Kl. Atrodo, kad jūs neprisirišate prie vienos kurios nors tematikos. “Deimantiniai nervai” – veiksmo romanas kiberpanko fone, “Deimantinis lietus” – kažkoks futuristinis “Rankraštis, rastas Saragosoje”, “NSO medžioklė” – estiškai rusiškas “Angaro 18” variantas, “Iblio veidrodis” kvepia Indiana Džonsu… Tai savo vietos po Saule ieškojimas, ar jums tiesiog knieti išbandyti save visose srityse?

O dėl Indianos Džonso, jei jau paklausei: mūsų knygas dažnai lygina su kūriniais, kurių aš nė žinoti nežinau. Pavyzdžiui, kiberpanko aš nemėgstu – vieninteliai dalykai, kurie man patiko iš tos srities – Alano Stylo “Jericho iteracijos” ir filmas “Matrica”. O Indianos Džonso aš apskritai nesu matęs nė vienos serijos. Tačiau sako – panašu. Matyt čia Kosenkovas kenkėjauja.
Kl. Jei jau prakalbom apie pomėgius – tai kas jums patinka literatūroje? Kine?
V.K. Aš senas Zelazny gerbėjas. Jaunesniame amžiuje buvau rimtai “užkibęs” ant Bredberio, Šeklio bei kitų Asmenybių. Tai iš fantastikos srities. O šiaip – labai mėgstu Markesą, Vonegutą, Remarką. Poezijoje blaškausi kažkur tarp Lorkos ir Brodskio.
O kine vis dažniau nuvilia “specefektinė” kryptis. Žinoma, “Matrica” – tai gerai, bet po to pagal tą patį antspaudą pasipylė tiek… Tačiau “Lok, stok arba šauk”, “Šuo vaiduoklis” – parodė, kad galima susukti gerą filmą ir be kompiuterinės animacijos bei kitų išsidirbinėjimų.

Kine – neseniai štai pažiūrėjau Brauningo “Išsigimėlius” – genialus filmas. O mylimiausi – “Romper Stomper”, “Being John Malkovich”, “The Blair Witch Project”, “Dead Man”, ir, kad ir kaip būtų keista, “Pet Cemetery”. Dar labai mėgstu Pazolinio trilogiją: “Dekameronas”, “Kenterberio pasakojimai” ir “1001 naktis”.
Kl. Ar jums neatrodo, kad Lietuva vaidina kažkokį neregimą vaidmenį jūsų kūrybai? (šaipausi) Pirmoji Jurijaus publikacija – žurnale “Imperija”. Pirmasis jūsų bendro romano vertimas į lietuvių kalbą – vėl Lietuvoje. Apskritai – tarkite porą žodžių skaitytojui lietuviui…
V.K. Sveikas, skaitytojau lietuvi. (juokiasi) Mes visuomet laimingi, kai tu gali paskaityti mūsų kūrybą gimtąją kalba. Gerai, kad Estija neturi bendros sienos su Lietuva. Kažkodėl su kaimynais visuomet būna įtempti santykiai.

Kl. Ar galima tikėtis pamatyti jus Lituanicon 2002 metu? Viktorui – tai visai arti…
V.K. Aha, arti, bet visų reikia net daugiau nei Jurijui.
J.B. Tikiuosi, kad man pavyks atvažiuoti. Tuomet ir pakalbėsim su skaitytojais – “nervai” tai jau bus perskaityti.
Nesinori kalbėti apie liūdnus dalykus, tačiau man kai kurie žmonės sako: “Nevažiuok į Lietuvą, ten rusų nemyli”. Nenoriu kalbėti apie politikus – kvailių pakanka ir pas jus, ir pas mus. Tačiau vien tai, kad mūsų knyga pasirodė lietuvių kalba – ženklas, kad protingi žmonės visuomet ras apie ką pasikalbėti, jiems nebūtina pyktis. Tiesa?
Kl. Pabaigai – artimiausieji kūrybiniai planai. Kuo pradžiuginsite?
V.K. Dabar rašome tokį mistinį trilerį, o po to… po to ir matysim.
J.B. Tas trileris – “Pelėdos diena” – toks Tvin Pyksas, tik nepanašus į amerikietiškąjį. Kartą pagalvojome, kad mūsų provincijos miesteliūkščiai kur kas šiurpesni už visas tas jų apleistas pilis, sugriuvusias rančas. Ten tokie dalykai vyksta… Surinkome viską, kuo mus bobutės vvaikystėje gąsdino, ir pradėjome…
Dar galvojame apie “Iblio veidrodžio” prikvelą. Veiksmas vystysis 1939-ais, karo su Suomija metu… Ir dar išduosiu paslaptį – rašau solinę knygą. Bus kažkas tarp dark fantasy ir gotikinio romano. Tačiau rimtai apie tai kalbėti truputi anksti.
Daugiau apie “Deimantinius nervus” pasiskaitysite čia…
Dar dvi ką tik “iškeptos” ERIDANO knygos
![]() | Pfaf – 218. Robert Silverberg |
![]() |
|
Iš visur – apie viską…

Iki šiol taip nutiko tik vienam filmui, iš esmės orientuotam į vaikų ir paauglių auditoriją – “Juros periodo parkui” bei jo tęsiniui – “Užmirštajam pasauliui”.
Britanijos filmų klasifikacijos komiteto (The British Board Of Film Classification) atstovas pareiškė, kad pirmajame fantasy trilogijos filme yra magiškų mūšių ir siaubo scenų, kurios, ko gero, patiks 8-mečiui vaikui, o štai septynmetį gali išgąsdinti.

Kaip jau ir rašyta “Savaitėlėje”, filmą režisuos Steven Soderbergh. Filmavimas prasidės 2002-jų balandžio mėnesį. Filmo prodiuseriai – Džeimso Kamerono firma Lightstorm Entertainment bei 20th Century Fox.

Taigi – Kirby ar Kidby – nesvarbu. Svarbu, kad senoji geroji karvutė ir toliau duotų auksinio pienelio. Melžk, Terry, negailėk. O mes mėgausimės… jei pavyks.
SAVAITĖS CITATA:
Gyvybė – materijos liga, mąstymas – gyvybės liga.
A.Strugacky, B.Strugacky