Nr. 18.
2001.11.12
SAVAITĖS TEMA – Dar viena netektis
Nebėra “Disko Pasaulio” dailiniko
“Aš tik sugalvojau Disko Pasaulį. O Džošas jį sukūrė”
Terry Pratchett
Šių metų spalio 26-ąją numirė Josh Kirby, visam pasauliui žinomas, kaip fantastiškų iliustracijų T.Pratchett ciklui “Disko Pasaulis” autorius.Ronald Kirby gimė 1928 metais. Studijavo Liverpulio aukštojoje meno mokykloje. Bendramoksliai greitai pastebėjo, jog jo piešimo stilius panašus į garsaus dailininko Joshua Ronald. Taip gimė pravardė “Josh”. Nuo to laiko, kaip teigė pats dailininkas beveik niekas nebeprisiminė, koks jo tikrasis vardas. O kartais tai pamiršdavo ir jis pats.
Jo darbai dažniausiai buvo publikuojami knygų viršeliuose. Pirmasis publikuotas piešinys buvo panaudotas Jano Flemingo, kietojo Džeimso Bondo tėtušio, knygai.
Nuo pačio pirmojo “Diskworld” ciklo romano Josh Kirby tapo vieninteliu šios serijos iliustratoriumi.
Ką tik “iškeptos” ERIDANO knygos
 | Pfaf – 216. Gregory Benford |
 |
|
Adamsai, Hogbenai, Eliotai… Kas toliau?
JAV pasirodė naujas Ray Bradbury romanas “From The Dust Returned”.Romano pagrindą sudaro jau nuo 5-ojo dešimtmečio vidurio įvairiuose žurnaluose publikuoti apsakymai apie keistą Eliotų šeimynėlę (“Uncle Einar”, “Homecoming” ir kt.) Knygos viršeliui panaudotas Charles Adams piešinys, kurį šis nupiešė specialiai apsakymo publikavimui žurnale “Mademoiselle” 1946-ais metais.
“Kai aš išvydau šį piešinį, – pasakoja Bradbury, – aš išsyk supratau, jog su šiuo dailininku esame giminingos sielos. Mes netgi nusprendėme kartu parengti knygą – aš turėjau rašyti apsakymus, o jis piešti iliustracijas. Tačiau taip ir nesuradome leidėjo, kurį sudomintų šis projektas. Po to mes išsiskyrėme – jis sukūrė “Adamsų šeimynėlę”, o aš ir toliau rašiau apie Eliotus. Gavosi kažkas panašaus – jam komiksuose, televizijoje ir kine, o štai dabar ir aš išlindau su savo knygele apie panašią šeimynėlę…”
Dėsninga, kai pagalvoji – kas gi dar galėtų rašyti apie visokią velniavą, jei ne autorius, kurio prosenelė nubausta mirtimi per garsųjį Salemo raganų procesą. Taip bent teigia pats Bradbury… Nors, ką gali žinoti? Kažkokia Mary Bradbury išties įrašyta Salemo proceso aukų sąraše…
KĄ TIK PERSKAITYTA…
K. W. Jeter
BĖGANTIS SKUSTUVO AŠMENIMIS – 2
(Blade Runner 2: The Edge Of Human ©1993)
Per LNK parodytas “Likvidatorius” (gyvenime nesusiprotėčiau šitaip išversti pavadinimą) taip sau neįkyriai priminė, kad kažkur paskaitymui pasidėtų knygų krūvelėje savo eilės laukia ir ši. Tiesą sakant, ne vieną kartą ėmiau ją į rankas, tačiau vis padėdavau atgal… Na, nepasitikiu aš tęsiniais, ypač tais, kuriuos rašo visai kitas autorius. Tačiau šį sykį, šviežių įspūdžių genamas, sukandau dantis ir sėdau skaityti…Pirmiausiai paaiškėjo, jog tai ne P.K.Dick romano “Ar androidai sapnuoja elektines avis?”, o Ridley Scott filmo “Blade runner”, pastatyto šio romano motyvais, tęsinys. Susiraukiau (mat tikėjausi kitko), tačiau skaičiau toliau.
O viskas buvo šit kaip… Sėdi sau Fordas… ups, atsiprašau – Dekardas. Taigi, sėdi sau Dekardas kažkokioje miško lūšnelėje ir glosto grabą… Tiksliau, ne grabą – transportinį modulį replikantams, kazką panašaus į anabiozinę vonią. O tame grabe miega atšaldyta Reičel. Kas porą mėnesių Dekardas ją “atsišildo” dvylikai valandų ir vėl kiša atgal į grabą. Niūrokas vaizdelis, tiesa?Ir štai netikėtai trobelėje pasirodo dar viena Reičel… Manote, Dekardas per daug geria? Ne, pasirodo, tai ne Reičel, o Sara – Reičel prototipas, “tikra” moteriškė…
Tiek to, palikime ramybėje siužetą. Jeigu trumpai – intriga susukta neprastai, netrūksta netgi visai “dikiškų” elementų – kai pradedi nebesuvokti, kas iš veikiančiųjų replikantas, kas – ne. Jei ne kažkoks sujauktas trečiasis knygos ketvirtadalis, bučiau visus aštuonis balus (10-tainėje sistemoje) įkalęs. O taip – 6,5…
SAVAITĖS CITATA:
“- Ar tu tiki vartotojais?
– Žinoma. Kaip gali netikėti – kas gi tuomet mus sukūrė?”
Dviejų programų pokalbis iš k/f “Tronas”
