Tetragrammaton
De Advenis
Protinga tikėti ir tvirtinti, kad nežemiškoji gyvybė egzistuoja…
Religija pagrįsta liudijimais žmogiškų būtybių, kurioms teko būti Dieviškojo apreiškimo liudytojais.
Jeigu žmogiškasis protas bandytų įrodyti, kad tai yra neįmanoma…
tada tikėjimas griūtų…
Romos katalikų Bažnyčios kurijos narys prelatas
Konradas Baldučis
(iš interviu žurnalui „Magazin 2000“)
Šuo sugrįžo prie savo vėmalo ir išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne.
2 Pt 2,22
Vaizdo įrašas iš laidos „Šešiasdešimt minučių“
BBC kanalu. Pranešėjas Simonas Kornas
2178/07/07
… Tolumoje galite matyti milžinišką, neatpažintą objektą, kuris, liudininkų teigimu, nukrito iš dangaus. Perimetrą apsupusi policija ir karinės pajėgos, tad nėra galimybės prisiartinti ir viską jums parodyti. Mums pavyko surasti vieną liudininką, teigiantį, jog jis matė kaip viskas nutiko. Tad, Džeine, papasakokite ką žinote…
– Nedaug ką teko pamatyti. Tuo metu mes su draugais sėdėjome prie parduotuvės kai išvydome krentant tą daiktą. Greitai sėdome ant dviračių ir nulėkėme į mišką pažiūrėti… aaa… miškas liepsnojo, tad nebuvo galimybės pažvelgti iš arčiau, bet galiu pasakyti viena, tai arba koks nors naujoviškas erdvėlaivis, arba kokia nors orbitinė stotis bus nukritusi…
(kameros objektyvas uždengiamas ranka)
– Čia filmuoti draudžiama…
* * *
New York Times
2178/07/09
Vakar buvo galutinai patvirtinta informacija, jog prieš dvi dienas iš debesų nusileidęs objektas yra nežemiškos kilmės erdvėlaivis….
…atsidarius liukui į vidų buvo pasiųstas žvalgybinis jūros pėstininkų būrys. Jie nesirodė apie valandą. Praslinkus sunkioms laukimo minutėms kariai grįžo vedini kažkokiu padaru, kurio ūgis buvo apie keturias pėdas, o pats jis priminė gobliną iš animacinio filmo…
New York Times
2178/08/25
Prezidento atstovas spaudai pranešė, jog prezidentas Aaronas Lebonas su troniečiais pasirašė sutartį, leidžiančią jiems reziduoti mūsų planetoje….
Visuotinė Katalikų Bažnyčia turės dar kartą permąstyti, kas rašoma Biblijoje apie sukūrimą ir visatą…
Troniečiai. Kas jie? Mūsų kūrėjai, kuriuos senovėje žmonija laikė dievais? Mūsų priešai, atnešiantys karą į mūsų planetą, kuri jau šimtą metų nematė karo? Mūsų draugai ir tikėjimo broliai Viešpatyje?…
* * *
Visuotinės ir Šventos Katalikų Bažnyčios,
Kristaus vietininko žemėje,
Popiežiaus Leono Inocento trečiojo
Enciklika De Advenis*
Vatikanas, 2179 mūsų Viešpaties metai
(ištraukos)
…Kai kuriems ateiviams, tokiems kaip tronitai, yra būtinas žmogaus organizmas, kad jie galėtų normaliai išsivystyti. Kita vertus, ši simbiozė nėra pilnai pateisinama, nes tronitai dažnai renkasi nešiotoją atsitiktine tvarka. Abipusis sutarimas yra moraliai pateisinamas, nes nenukenčia nei viena pusė. Albitas išsivysto į normalų individą, o žmogus kartais įgauna didesnes protines galias, kaip pavyzdžiui, genialumas kokioje nors srityje. Žmogus, šiuo atveju, kviečiamas dalintis su savo artimu, proto broliu, kaip kad Viešpats Jėzus mokino: „Imkite ir dalykitės“ (Lk 22,17)**. Tenka išgirsti, kad kai kurie žmonės sunaikina ateivį, tūnantį jo kūne, bet apie tai taip pat kalba Šventasis Raštas: „ateivis, gyvenantis tavo viduje, apiplėšiamas“ (Ez 22,7). Tad Bažnyčia Kristaus suteikta galia sako, jog tas, kas išima iš savęs ateivį, tas sunaikina savo artimo gyvybę ir nusižengia penktajam dekano įsakymui nežudyti, tad toks žmogus ne tik moraliai, bet ir sunkiai nusideda…
…Ateiviai turi teisę dalyvauti visose Katalikų Bažnyčios šventėse, kaip ir visi kiti dori krikščionys. Jau Senasis Testamentas tai buvo numatęs, o jo įkvėptasis autorius rašė: „Jeigu pas tave gyvenantis ateivis nori švęsti Perėjimo avinėlį Viešpačiui, visi … turi būti apipjaustyti“ (Iš 12,48). Šiuo laikmečiu Bažnyčia kelia vienintelę sąlygą, t.y., krikštą nuodėmėms atleisti. Tada jie taps pilnateisiais Bažnyčios, Mistinio Kristaus Kūno.
Pasikrikštijęs ateivis turi visas teises į religines apeigas kaip to reikalauja bažnyčios tikėjimas. „Nors esu … ateivis … parduokite man vietą kapui“ (Pr 23,4). Tebūna ateiviui suteikiamos bet kokios sakramentinės apeigos, ar tai būtų palaidojimas ar Eucharistija.
Bažnyčia įsipareigoja mokyti ateivius tikėjimo tiesų ir nieko nuo jų neslėpti, kad išsipildytų Biblijos žodžiai: „gyvenu tik kaip ateivis Žemėje, neslėpk nuo manęs savo įsakymų“ (Ps 119,19). Šventasis Raštas moko, kad ateivis gali atlikti krikščioniškas apeigas: „Jūs ir ateivis, gyvenantis su jumis, turės tas pačias apeigas“ (Sk 15,16). Taip pat Dievo Žodis mini: „Viešpaties akivaizdoje jūs ir ateivis būsite vienodi“ (Sk 15,15), o tai tik įrodo, kad Jėzaus meilės įstatymas galioja tiek žemiečiui, tiek troniečiui…
…Šventasis Raštas ypatingai gina ateivių teises, nes visi atsimename tą laiką, kai bėglių tronitų erdvėlaivis su trim milijonais išsigelbėjusių nusileido mūsų planetoje. O kaip jie buvo engiami ir nesuprasti, bet, kaip jau minėta, Dievo Žodis ypatingai pabrėžia: „Neskriausi ateivio. Juk jūs gerai žinote, kaip jaučiasi ateivis, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto žemėje“ (Iš 23,9). Ateiviai čia sulyginami su išrinktąja Izraelio tauta, kentėjusia priespaudą Egipte. Kaip Dievas išvedė žydų tautą iš Egipto nelaisvės, taip išgelbėjo ir į žemę atėjusius, ir iš Stražyro nelaisvės išsivadavusią Trono tautą.
…Šventasis Raštas taip pat nusako, kad tronitai turi paklusti ir pasaulietiškajam įsakymui, priklausomai nuo krašto savivaldos, kuriame apsistojo. Įkvėptasis autorius rašo: „Be to, įsakau jūsų teisėjams: „Išklausykite savųjų skundus ir teismu abu teiskite – vieną ir kitą, nesvarbu, jis būtų izraelietis, ar ateivis“ (Įst 1,16). Prieš įstatymą visi lygūs. Ne be reikalo Dievo Žodyje yra parašyta: „Bet jei kas… vietinis ar ateivis užgautų Viešpatį, toks… bus pašalintas“ (Sk 15,30), nes eliminavimas kaip vienintelė egzistuojanti bausmė padės išlaikyti taiką pasaulyje, – tai „VIEŠPATIES žodis, išgrynintas ugnimi“ (2 Sam 22,31). Tad paklusdamas dieviškajam įstatymui ateivis turi paklusti ir pasaulietiniam. O bet kuris teisėjas, iš Dievo malonės, turi būti nešališkas nei Žemės piliečiui, nei ateiviui…
…Taip pat ir darbdaviai, paklusdami dieviškajam įsakymui, privalo vienodai mokėti ir Žemės piliečiui, ir tronitui, ar kokiam kitam ateiviui, nes Dievo duotas Žodis skelbia: „Nesulaikysi nuskurdusiam … darbininkui algos, ar jis būtų … izraelietis, ar ateivis, gyvenantis tavo krašte“ (Įst 24,14). Juk po tronitų erdvėlaivio nusileidimo jie beveik nieko neturėjo, nes bėgdami iš Staržyro nelaisvės jie kaip ir žydai, bėgdami iš Egipto nelaisvės, su savimi nieko nepasiėmė, o Viešpats Jėzus mokino dalintis su vargšais: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu“ (Lk 3,11). Kas yra tikras Kristaus mokinys, tegu taip tedaro.
…Panašu, kad ateiviai, turintys pranašesnę technologiją, gali įnešti daug gero į Žemės planetos technologinį vystimąsi, nes net mokslas pripažįsta, kad nuo XXII a. pr. Mokslas trypčioja vietoje. Šis įnašas turi būti naudojamas protingai, nes Šventas Raštas įspėja apie galimas pasekmes: „Ateivis, gyvenantis su tavimi, kils aukščiau už tave“ (Įst 28,43). Žinoma, čia kalbama ne vien apie technologines varžybas, bet labiau apie dvasinį augimą. Ir nenuostabu, kad ateivis gali kilti aukščiau už žmogų, juk jiems tai šansas pradėti viską nuo pradžių, pasimokius iš savo senųjų klaidų…
Nusileidus tronitų erdvėlaiviui į Žemę tie, kas iš tiesų gyveno pasaulinės ir vienintelės religijos įkūrėjo Viešpaties Jėzaus meilėje ir pagal jo meilės įsakymą, priglaudė juos išpildydami Šventojo Rašto žodžius: „Ateivis nepraleido nakties lauke, keleiviui buvo atviros mano durys“ (Job 31,32)…
…Bet kuris ateivis, jei jis yra mąstantis, turi paklusti Kristaus moraliniam mokymui, nes Šventasis Raštas pabrėžia: „jūs tad turite laikytis mano įsakų, ir jūs – nei pilietis, nei ateivis – negalite daryti šių pasibjaurėtinų dalykų“ (Kun 18,26). Vadinasi, Kristaus moralinis mokymas liečia tiek Žemės pilietį, tiek ir tronitus, tiek ir bet kurį mąstantį ateivį.
Kristaus meilės mokymas įpareigoja mylėti bet kurį ateivį kaip savo artimą: „Ateivis, gyvenantis su jumis, bus jums … vietinis, – mylėsi jį kaip save patį“ (Kun 19,34). Tad nuo šiol kiekvienas pilietis turi su meile priimti bet kurį savo proto brolį, ypač tą, kuris pasikrikštijo „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28,19)…
…Jei kuris ateivis taptų darbdaviu, Biblija jį įpareigoja būti sąžiningu su savo darbuotojais, Žemės piliečiais: „ateivis elgsis su juo kaip su metams pasamdytu tarnu, ir jam ant sprando … nejos“ (Kun 25,53). Ateivis savo darbuotoją privalo aprūpinti gera alga ir socialinėmis garantijomis, kaip to moko Bažnyčios socialinis mokymas…
Viešpats per apaštalą Luką skelbia: „taigi Dievas pasakė, kad jo palikuonys gyvens kaip ateiviai svetimoje žemėje ir keturis šimtus metų bus pavergti“ (Apd 7,6). O, kaip nuostabiai Dievas viską yra numatęs: juk tronitai Stražyro nelaisvėje praleido būtent tiek laiko, o Viešpats kaip žydus per dykumą, taip pat ir tronuotus lydėjo jų dvasinėje kelionėje per kosmoso platybes. Visiškas sutapimas ir tame, jog tronitai iki Žemės skrido būtent 40 metų. „Koks didis yra Dievas!..“ (Ps 70,6).
…Apaštalas Paulius apie pasikrikštijusius ateivius sakė: „jūs jau nebeesate ateiviai… bet šventųjų bendrapiliečiai“ (Ef 2,19). Šių žodžių paraginta ir Šventoji Katalikų Bažnyčia prašo atsiliepti pasaulietinę valdžią į šį prašymą bei suteikti ateiviams Žemės piliečio vardą…
* * *
2178/09/14
Roterdamo katedra
Šventojo Kryžiaus išaukštinimo šventė
Vyskupas Augustinas man tada pasakė: „Zailai, tu priėjai naują gyvenimo kryžkelę. Tu pasiryžai tapti pirmuoju jūsų rasės krikščionimi. Atmink, kad per krikštą tu mirsi su Kristumi ir kelsiesi kaip naujas kūrinys, būsi Jėzaus mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo vaikas. O, kokie didingi Viešpaties darbai! Dar prieš metus niekas nemanė, kad Viešpats toks didis kūrėjas. Juk žemiečiai jau kelis šimtus metų bandė užmegzti kontaktą, bet vis nesėkmingai… O dabar… Aš vis dar negaliu patikėti… Zailai, aš labai tavimi didžiuojuosi…“
Keista, kad dabar stovėdamas Roterdamo katedroje mąstau būtent apie šį mūsų pokalbį. Pajuntu jo tvirtą ranką sau ant peties. Pakeliu akis. Padrąsinantis žvilgsnis tarsi sako: „Nebijok, ženk prie Viešpaties altoriaus“. Nedrąsiai šypteliu ir žengiu į priekį. Rankose nešu žvakę, kurią kunigas uždegs nuo Velykinės žvakės. Tai simbolis. Simbolis mums visiems. Visiems troniečiams. Ir Dievas tapo šviesa savo mažutėliams. Ši žvakė tarsi simbolizuoja visų mūsų naujo gyvenimo pradžią.
Sustoju. Kunigas prieina artyn.
– Zachiejau, ko nori iš Dievo bažnyčios?
Zachiejus. Pasirinkau šį krikšto vardą, nes man patiko Zachiejaus nuolankumas. Juk jis buvo turtuolis, bet nusižemino ir kaip vaikas įsilipo į medį, kad galėtų pamatyti Viešpatį Jėzų. Tai jis buvo pašauktas Jėzaus, ne jis rado Jėzų, bet Jėzus jį. Taip buvo ir su mano tikėjimo kelione. Taip buvo su visa mūsų tauta. Mes turėjome praskrieti pusę galaktikos, kad Jis galėtų atrasti mus, paklydusias avis.
– Tikėjimo malonės…, – atsakau.
Tikėjimas. Jis pakeitė šią planetą. Dabar joje nebėra karų. Tikėjimas. Jis pakeitė mus, troniečius. Mes čia atradome tikėjimą, kurio neturėjome.
– Ką tau duos tikėjimas? – vėl paklausė kunigas, rodos žvelgdamas man tiesiai į akis.
Pajaučiau kaip krikštatėvio ranka, tarsi padrąsindama mane, spustelėjo petį.
– Amžinąjį gyvenimą…
Amžinasis gyvenimas. Ta religija, kurią mes išpažinome būdami Stražyro vergovėje, vertė garbinti Didįjį Regentą, kuris buvo laikomas pasaulio kūrėju vis atgimstančiu naujajame kūne. Tikėjome, kad tik jis vienintelis turi sielą ir dar tie, kam jis ją nori padovanoti. Jėzaus kelias parodė kaip mes klydome. Aš juk turiu sielą. Amžiną sielą. Aš būsiu gyvas per amžius. Naujas Dievas atneša naują gyvenimą. Amžiną gyvenimą.
– Zachiejau, ar atsižadi piktosios dvasios?
– Atsižadu…
Taip, atsižadu visos praeities. Atsižadu vergovės Didžiajam Regentui. Atsižadu to, kad garbinau jį kaip Dievą. Atsižadu.
– Ar atsižadi visų jos darbų?
– Atsižadu…
Atsižadu visko, kas mane siejo su vergove. Atsižadu tos priespaudos, kurioje gimiau ir užaugau. Atsižadu savo vergiško mentaliteto. Atsižadu.
– Ar atsižadi visų jos vilionių?
– Atsižadu…
Atsižadu to, kad iš tiesų tikėjau Didįjį Regentą esant pasaulio kūrėju ir Dievu. Atsižadu šio savo paklydimo nes dabar žinau, kad jis yra šėtonas savo persona. Atsižadu.
– Zachiejau, ar tiki visagalį Dievą Tėvą, dangaus ir visos visatos Sutvėrėją?
– Tikiu…
Taip, tikiu. Šventoji Dvasia man atvėrė akis ir dabar aš tikrai žinau, kas yra tikrasis kūrėjas. Viešpatie, Dieve Tėve, noriu būti ištikimas tavo vaikas. Tikiu.
– Ar tiki Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų mūsų viešpatį, dėl mūsų gimusį, kentėjusį ir prisikėlusį?
– Tikiu…
Noriu tuo tikėti. Tuo tikėti sunku. Sunku suvokti, kaip gi gali vienas mirti už viso pasaulio nuodėmes? Už žmogaus, troniečio, net ir už Didžiojo Regento. Jo kraujas nuplovė mane. Nuplovė visą mano tautą. Tai jis per savo kryžiaus auką išvedė mus iš Stražyro vergovės. Tai jis vedė mus prie savęs. Tikiu.
– Ar tiki Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą?
– Tikiu…
Tikiu, kad turėsiu amžinąjį gyvenimą, tikiu, kad mano tėvas dabar Rojuje, nes jis buvo geros širdies, tikiu, kad mano nuodėmės man atleistos Kristaus mirtimi ant kryžiaus, tikiu, kad bažnyčia turi dangaus raktus. Tikiu.
– Ar nori būti pakrikštytas?
– Noriu…
Noriu. Noriu naujo gyvenimo, Viešpatyje. Noriu naujos gyvenimo kokybės, kuri ateis kai mane nuplaus Šventoji Dvasia. Mano gyvenimas pasikeis. Tikiu ir noriu.
Kunigas iškėlė indą su vandeniu ir ėmė pilti jį man ant galvos sakydamas:
– ZACHIEJAU, AŠ TAVE KRIKŠTIJU VARDAN DIEVO TĖVO…
Štai, Viešpatie, atiduodu savo gyvenimą į tavo rankas.
– IR SŪNAUS…
Mirštu tavyje, Viešpatie.
– IR ŠVENTOSIOS DVASIOS…
Mirštu tam, kad prisikelčiau kaip naujas tvarinys ir turėčiau dalį tavo karalystėje.
– AMEN.
* * *
New York Times
2181/05/26
Vatikano radijas pranešė apie troniečių lyderio, brolio Kzarano, ir jo šventenybės popiežiaus Leono Inocento trečiojo susitikimą. Šie du didieji lyderiai už uždarų durų kalbėjo tikėjimo klausimais. Panašu, kad susitikimas nebuvo taikus. Brolis Kzaranas su trenksmais paliko audiencijų salę…
* * *
2181/08/05
Troniečių ordino brolio Kzarano
pamokslas „Didžiojo atgimimo šventė“
Broliai,
Štai mes susirinkome švęsti Didžiojo Atgimimo šventės. Ką gi mums reiškia šis atgimimas? Tai ne kas kita, kaip pakilimas iš pelenų! Viešpats mums davė Naująją Jeruzalę, Pažėtąją Žemę. Jis mus išlaisvino. Jis prikėlė mūsų tautą naujajam gyvenimui!
Baigėsi tie laikai, kai mes vergavome Stražyro planetos Didžiajam Regentui, šėtono pakalikui ir okupantui. Baigėsi tie laikai, kai lenkėme nugaras kasyklose ir mirėme iš bado. O taip, dar kai kurie iš mūsų atsimena tuos laikus…
Bet Viešpats mus išvedė iš Stražyro nelaisvės ir atvedė čionai, į Žemės planetą. Dėkoju Viešpačiui už tai.
Nors Viešpats mums ir davė naująją Jeruzalę, tačiau davė ir nemenką išbandymą. Šioje planetoje mus svetingai sutiko Katalikų Bažnyčia, bet kaip rašo Šventasis Raštas: „Ir šėtonas gali apsimesti šviesos angelu“. Katalikų bažnyčia mus sugundė, sugundė savuoju Didžiuoju Regentu Jėzumi Kristumi. Daug kas iš mūsų brolių pasikrikštijo, nes jiems buvo pažadėtas naujasis gyvenimas. Tai buvo piktojo apgaulė! Ši apgaulė mus nutolino nuo savo tradicijų, o tradicija, aprašyta Sochrano knygoje skelbia: garbinsi Didįjį Regentą, visomis jėgomis ir visu protu, tik vieną jį tegarbinsi.
Broliai. Aš gavau apreiškimą nuo Didžiojo Regento dvasios, tebūna jis pagarbintas. Regento Dvasia mums išvykus pasidalino, ji įsikūnijo viename iš mūsų. Ji man pasakė: „Sūnau mano, sakau tau, tavyje apsigyveno Didžiojo Regento Dvasia. Nuo šiol pasaulis turės du Regentus, vieną Stražyre, kitą čia Žemėje. Tu vesi mano tautą į kovą su Katalikų Bažnyčia ir paskelbsi jai tikrąjį tikėjimą. Visas pasaulis turi tikėti Didžiuoju Regentu, nes tik jis turi Sielą, tik jis gali valdyti Visatą, nes tik jo Sielos galia jis ir egzistuoja.“
Tad broliai, kviečiu visus pagarbinti Didįjį Regentą šios didžios šventės proga, kurios metu aš, Didysis Regentas, dar kartą atgimiau, idant galėčiau palaikyti Visatos gyvybę ir vesti jus į kovą prieš tikėjimo paklydėlius.
* * *
Karo lauko paštas
Arkangelo Mykolo pulkas
Dalinio numeris 343435
Sūnau,
Rašau tau šį laišką iš karo lauko. Tik vakar, rodos, buvau namie, supau tave ant kelių, tik vakar, rodos, buvo Viešpaties duota taika. Tik vakar, rodos, žinojome, kad Šventoji Bažnyčia rodo mums tikrąjį Dievą. Bet šiandien aš nebežinau kuo tikėti. Tronitų pajėgos mus nubloškė dar toliau į žemyno gilumą. Jie stiprėja su kiekviena diena. Dabar jie dauginimuisi naudoja ne tik gyvus žmones, bet ir mūsų mirusius kovos draugų kūnus. Dabar kiekvienas miręs žmogus reiškia gimstantį naują tronuotą. Žinoma, tada tronitų palikuonys būna kitokie, jie nuožmesni, nors ir ne tokie protingi, bet ko gi daugiau reikia jų Didžiajam Regentui, jei ne patrankų mėsos.
Man baisu dėl žemės ir Bažnyčios likimo. Žinoma, Kristus mokina atsukti kitą žandą, bet kaip sunku, kai matai išžudytus kaimus ir miestus, kai matai tą blogį, kurį atnešė nelabasis į mūsų planetą.
Vakar per mišias buvo skaitomas Apreiškimas Jonui, jei neklystu, dvyliktas jo skyrius. Ten buvo žodžiai: „taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu. Jis buvo išmestas Žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.“*** Dabar nebekyla abejonių, kad artėja paskutinieji laikai. Didysis Regentas ir yra šėtonas, apie kurį kalba Apokalipsė. Bet, sūnau, neprarask vilties, nes Dievas pažadėjo, jog viso šio košmaro pabaigoje mes išvysime Naująją Jeruzalę, amžiną Dievo miestą, kuris yra mums pažadėtas nuo amžių.
Sūnau, nepamiršk šlovinti Viešpatį, nes tikrai prisiartino Dievo Karalystė.
Visada maldoje su tavimi, mylintis tėtis.
* * *
O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir vėjas iš Dievo dvelkė viršum vandenų (Pr 1,2) …
* Lot. apie ateivius. Pastaba: Katalikų Bažnyčios enciklikos visada vadinamos lotynišku pavadinimu, kuris sudaromas iš poros pirmųjų enciklikos žodžių.
** Pastaba: visos Šventojo Rašto citatos yra tikros ir paimtos iš Biblija arba Šventasis Raštas, Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 1999. Senojo testamento vert. A. Rubšys; naujojo testamento vert. Č. Kavaliauskas.
*** Apr 12,9.
