Blogas

2014-01-01
 

Savaitėlė – 8

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags: ,


Nr. 8.
2001.06.08


SAVAITĖS TEMA – HENRY LION OLDIE






Pokalbis su “netikru” anglu –
seru Henry Lion Oldie

H.L.Oldie - O.Ladyzensky ir D.GromovHenry Lion Oldie – tai pseudonimas, kuriuo prisidengę savo kūrybą publikuoja du Charkove (Ukraina) gyvenantys rašytojai – Oleg Ladyžensky ir Dmitry Gromov. Būsimieji bendraautoriai gimė tais pačias metais (1963) ir netgi tą patį mėnesį.
D.Gromov baigė studijas Charkovo politechnikos institute. Rašyti pradėjo nuo 1976-ųjų, o nuo 1991-ųjų visiškai pasišventė literatūrinei veiklai.
O.Ladyžensky Charkovo valstybiniame kultūros institute įgijo teatro režisieriaus specialybę. Nuo 1984-ųjų dirba teatro-studijos “Pelikan” režisieriumi.
Aštuntojo įsakymo posūniaiYpatingą vietą H.L.Oldie kūryboje užima ciklas “Alkanų akių bedugnė”, kurį sudaro šeši romanai bei dvi apysakos. Šis ciklas ir pelnė rašytojams populiarumą, kuris ligi šiol jų nepalieka.
Lietuvos skaitytojai jau galėjo susipažinti su H.L.Oldie kūryba. Į lietuvių kalbą išversti du romanai: “Mesijas valo diską” /”Pragaro ratai”, 1998/ ir “Aštuntojo įsakymo posūniai” /”Eridanas”, 2000/. Žurnale “Imperija” publikuotas apsakymas “Senelio vampyro pasakos”. Kada nors netrukus gal dar šiemet – “Eridanas” padovanos progą perskaityti dar du H.L.Oldie romanus.


Keletas klausimų “serui” H.L.Oldie:

D.Gromov, G.K.Ivanickas ir O.LadyženskyKlausimas: Sakykite, kiek jums patiems svarbi fantastinė kūrinio pusė? Ar nekyla noras parašyti knygą apie mus supantį Gyvenimą, kuriame išlikti žmogumi nė kiek nelengviau, nei atlikti žygdarbį stebuklinguose pasauliuose?

Atsakymas: Mes tik tai ir darome, kad rašome knygą apie Gyvenimą, supantį mus. Mes tik tai ir darome, kad šaukiame, kaip sunku išlikti žmogumi, – net jei kiti ir vadina tave nežmogiu, herojumi ar Dievu. Mes tik…
Tiesiog kiekvienas aria savo arimą, užsėdamas jį tuo, ką turi. Kokiame pasaulyje beįsipjautum pirštą – skaudės ir tekės kraujas. Vadinasi, pasaulis, kaip ir herojus, turi būti vienas.

Klausimas: Kaip jūs kuriate knygas? Kai idėja susiformuoja, tiesiog sėdate prie kompiuterio ir rašote taip, kaip rašosi, ar jūs atidžiai parinkinėjate kiekvieną žodį, palyginimą, metaforą, aliteraciją etc.?

Atsakymas: Kalba – vienintelis rašytojo įrankis, padedantis nunešti save iki skaitytojo, pakeliui neišlaisčius. Kitų įrankių mes nematome. Veido išraiška? – nesimato. Muzika? Gestai? – nėra. Lieka kalba. Vienintelis ginklas. Ir kai mes aptarinėjame naują knygą, be viso kito, mes dar formuojame kalbinę būsimojo teksto struktūrą.
Skyrybos ženklai, teksto suskaldymas žvaigždutėmis ar tiesiog tuščiomis eilutėmis, ilgų ir trumpų pastraipų kaitaliojimas, antraštės-paantraštės-epigrafai – tai juk paveikslas! Aliejus ar akvarelė, tušas ant šilko ar dar kaip kitaip! Vizualinis nesąmoningas teksto poveikis vaidina anaiptol ne mažą vaidmenį…

Klausimas: Ar šeima, meilė netrukdo kūrybai?

Atsakymas: Meilė negali trukdyti kūrybai, kadangi kūryba ir yra meilė. Mums abiem pasisekė: mums šeima (šeimos) yra meilė, kaip ir kūryba. Štai tokia reta sėkmė…

Klausimas: Iš kokio rašytojo jūs mokėtės?

Atsakymas: Mokėmės iš vieno nelabai žinomo rašytojo vardu Gyvenimas. Iš laidynių daužėme stiklus – mokėmės. Susitikinėjome su merginomis – mokėmės. Skaitėme Zelazny, Basio, Erenburg – mokėmės. Galvojome apie aukštas materijas; gėrėme degtinę; klausėmės pagyrų ir peikimo; štai dabar atsakinėjame į klausimą… Tiesa, dažniausiai mes nežinodavome, jog mokomės, o naiviai manėme, kad tiesiog daužom, susitikinėjam, skaitom, geriam ir t.t. Bet kuriuo atveju, labai tikimės dar kurį laiką pasimokyti.

Henry Lion Oldie bibliografija:

Herojus turi būti vienasCiklas “Alkanų akių bedugnė”:
“Kelias”
“Pasaulio saulėlydis”
“Gyvenantis paskutinį kartą”
“Baimė”
(apysaka)
“Belaukiantis kryžkelėse”
“Patriarchų vitražai”
(apysaka)
“Įsijausti į vaidmenį”
“Pakilę iš Rojaus”


Trilogija “Juodasis kiršintojas”:
/“Griaustinis Bepradžioje”, “Tinklas Pasaulialaikiams”, “Eik, kur nori”/

KITI ROMANAI:
Kalavijo kelias“Kalavijo kelias”
“Leiskite jiems numirti”
“Aš pasiimsiu pats”
“Herojus turi būti vienas”
“Odisėjas, Laerto sūnus”
“Aštuntojo įsakymo posūniai”
“Mesijas valo diską”
“Noperaponas”
“Magas-recedivistas”
“Dievų darykla”(pasirodys šią vasarą)
“Mums čia gyventi” (kartu su A.Valentinov)
“Riba” (kartu su M.Diačenko, S.Diačenko ir A.Valentinov ).

P.S. Šių metų liepos mėnesio pradžioje H.L.Oldie turėtų (labai didelė tikimybė, tačiau dar ne šimtaprocentinė) apsilankyti Kaune. Jei autoriai suras bent valandėlę laisvo laiko susitikimui su Lietuvos skaitytojais, toks susitikimas būtinai bus suorganizuotas. Tokiu atveju išankstinė informacija apie šį renginuką būtinai pasirodys “Savaitėlėje”.






KAM DAVĖ, O…

Trumpa informacija apie dalinamus prizus:

Mary GentleKonvento EasterCon 2001 metu teiktos BSFA (British Science Fiction Association Award) premijos. Laureatais tapo:
Geriausias romanas: Mary Gentle “Ash: A Secret History”
Geriausias apsakymas: Peter F.Hamilton “The Suspect Genome”
Geriausias dailininkas: Dominic Harman

Perdido street stationŠių metų gegužės 19 dieną Londono Mokslo Muziejuje įvyko Arthur C.Clarke Award premijos už geriausią mokslinės fantastikos romaną, išleistą Didžiojoje Brtanijoje 2000 metais, premijos įteikimo ceremonija. 2001 svarų sterlingų vertės premiją gavo China Mieville už romaną “Perdido Street Station”.
Britų rašytojas Ch. Mieville debiutavo 1998 metais romanu “King Rat”. Ką gi, įsidėmėsime šį vardą…




KĄ TIK PERSKAITYTA…


John Wyndham
LĖLIUKĖS
(The Chrysalids)

“Ir sutvėrė Viešpats žmogų . Ir sakė Viešpats, kad žmogus turi turėti: vieną kūną, vieną galvą, dvi kojas ir dvi rankas; ir kiekviena ranka turi lenktis dviejose vietose, ir kiekvienos rankos delnas turi turėti penkis pirštus, o kiekvienas pirštas – vieną nagą…”

The ChrysalidsŠtai tokiu Šventuoju Mokymu vadovaujasi John Wyndham romano “Lėliukės” veikėjai – išlikę po fatališkos žmoniją ištikusios katastrofos. Apskritai – totalinė katastrofa – mylimas J.Wyndham arkliukas – ant jo jis joja ir kiečiausiame savo romane “Trifidų dienos”, ir kitame kūrinyje – “Krakenas nubunda”. Gal tik romanas “Midvičo gegutės” šiek tiek pažeidžia pagrindinį principą: mat jame katastrofa ne globalinė, o lokali. Tačiau nerasi nė menkiausios užuominos, kad ji negali išaugti iki pasaulinės…
Mano manymu, svarbiausia šioje knygutėje – ne siužetas, o tas preciziškas fanatizmo skrodimas, kurį atlieka J.Wyndham, naudodamas aštriausią pasaulyje skalpelį – rašytojo plunksną…
Plačiau apie šį romaną galite pasiskaityti čia…



SAVAITĖS CITATA:
“O milicininkų kvapas savotiškas,
musei netgi kažkuo malonus…”

S.Lukjanenko, J.Burkin
“Caras, caraitis, karalius, karalaitis”




Pasižiūrėti senus “SAVAITĖLĖS” numerius…



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
savaiteles_galva

SAVAITĖLĖ.RELOADED (NR. 8)

Tam, kad recenzuotum, ar bent jau normaliai apžvelgtum knygą, reik turėt kad ir menkiausią kritiko gyslelę. Aš gi veikiau iš tos kitos stovyklos, iš tų, […]
bangis
9

 
 
Maro diena

SAVAITĖLĖ.RELOADED (NR. 7)

Mano kaimynas Michajus, kurį kai kurie vadina Miša, o kiti – Mišeliu, mėgsta dalintis sermėgine išmintim. Sako: man tai knygos patinka. Bet žinai, ne visos. […]
bangis
0

 
 
glf

SAVAITĖLĖ.RELOADED (NR. 6)

Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte? Ar vien minėsme kaip savo jaunystę? Jonas Mačiulis (ne krepšininkas)   APIE ŽALESNĘ ŽOLĘ Mano kaimynas Michajus, kurį kai […]
bangis
0