Kol kas perskaičiau tik kelis pradžioje (dar neišsikapanojau iš "maginės fantastikos"

srities).
Tai truputį mano nuomonės (DĖMESIO BUS SPOILERIŲ!!!)
Nežinau... Asmeniškai man nelabai įspūdinga. Apie pamaivą drakoną-komivojažierių: taip, jumoro, šmaikščių frazių yra. O daugiau? Nei kažkokia įkvepianti istorija nei ilgiau atmintyje išliekantys charakteriai. Beveik įsitikinęs, kad max po metų atmintyje geriausiai išliks tik kažkas migloto apie lakuotus drakono nagus.
Pritariu. Mano kuklia nuomone, tai nebuvo tinkamas kūrinys pradėti rinkinį
Apie budelį: man per trumpa. Vėlgi nei menkiausio pagrindimo iš kur tie vabzdžiai/nevabzdžiai tarp žmonių, kodėl išsirito tik vienas ir pan.
Iš šito apsakymėlio galima pasimokyti, kaip "apžaisti" vieną vienintelę idėją. O šiaip - yra siužetas, yra nuotaika. Tik čia labiau MFas, o ne F
Apie laumes: gal ir būtų nieko, bet asmeniškai man pernelyg primena lietuvių liaudies pasaką. Čia aišku IMHO, bet iš fantastikos kūrinio norisi kažko daugiau, nors konkrečiai įvardint ko - negaliu (gal nors kokio didesnio nukrypimo nuo tradicijos, nežinau...).
Nepritariu. Būtent tai ir yra šio kūrinio grožis - be galo elegantiškas fantasy atėjimas į pasaką ar sakmę. O šiaip - bais gerai
Apie medžiotoją: šis kol kas labiausiai patiko, bet vėl per trumpas. Trūksta kažko daugiau apie tą pogyvenimą. Laimingas/nelaimingas buvo herojus po viskam? Ar tokios kategorijos iš vis tam netinkamos. Norėtųsi aiškesnio Šeimininko, medžiotojų ir burtininkų pagrindimo, ar paaiškinimo. Kas jie tokie? Slaptas ordinas? Šėtono vietininkai žemėje? Senų tradicijų puoselėtojai? Ar dar kažkas?
Taigi būtų neįdomu, jeigu viskas iš karto būtų sukramtyta. Akivaizdu, kad nusimato tęsinys. Tiesa, tas pogyvenimas labai greitai ištiko. Bet aš tikiuosi geriausio
Tai vat tokie kol kas asmeniniai įspūdžiai. Galit pradėt kryžiuoti.

Dar apie keletą:
Elvyra Girniūtė - Už ribos. Šiek tiek pertempta, bet turi kažkokios malonios monotonijos. O šiom dienom - dar ir šaldo truputį.
Aleksas Kiliotaitis - Toli toli. Kažkodėl labai patiko. Tam tikras kūrinys, kuris galėtų sujungti fantastikos ir nefantastikos žanrus.
Gediminas Kulikauskas - Uždeginėjantys laužus. Gedas gali smarkiai geriau, atsargiai manyčiau, istorines detales galima buvo gausiau apipinti, o ne dėstyti truputį vadovėliškai.
Gediminas Kulikauskas - Nudundėjo griaustinis - 2. Gedas gali geriau

Gediminas Kulikauskas - Šungaudis. Gedas galėtų truputį geriau, na, kaip "Nenugalėtuose"

Tomas Vilkas - Laukinis. Nesužavėjo ir gal kiek per ilgas idėjos atskleidimui.
Lina Krutulytė - Keršto kūdikėlis. Trūksta sklandumo pačiam tekstui, nors originalumo - tikrai ne.
Lina Krutulytė - Laidotuvės. Labai gerai, manau, kad šiuo apsakymu LK pasiekė naują lygį ir labai noriu jai palinkėti taip ir toliau.
Dėl visa ko: čia buvo mano KUKLI ASMENINĖ NUOMONĖ.
Ir dar dėl visa ko: imho, imho, IMHO
