Na aš turbūt grubiai ir neargumentuotai pasakiau. Teatleidžia man pradžių autorius, nieko nenorėjau įskaudinti. Pamėginsiu paaiškinti argumentuotai:
1. Tąkart pabudau alkanas kaip niekada, bet… negalėjau išeiti! Kažkas užkalė mano karsto dangtį!
Bereikalingas daugtaškis, šauktukai. Veiksmas be jokios veikėjo ekspozicijos. Aliuzija į vampyrizmo štampus.
2. Budelis, ryte atėjęs į savo kambarėlį, pastebėjo, kad jo aštrusis kirvis nukritęs nuo vagio, ant kurio jį išeidamas buvo pakabinęs.
– Echeche, – stenėdamas pasilenkė pakelti kirvio budelis. Jis buvo jau gana senas, nors pats labiau mėgo sakyti, kad patyręs. Vakar kaip tik nukirto galvą tūkstantajam prasikaltėliui. Jo įrankiai visada jo klausydavo. Bet dabar… kas pasidarė tam kirviui, kad vis išslysta iš rankų?..
– Tūkstantajam, sakai, – pasigirdo balsas iš tamsios kertės.
Kur kas geriau, bet visgi budelis - pernelyg šabloniškas, prieš išgirstant balsą iš kertės norėtųsi kiek daugiau apie jį sužinoti. Budelis gi ne vien tik galvas kapoja.
3. Mokykloje kalbėjo, kad antro aukšto mergaičių tualete gyvena vaiduoklis. Reikia tik pabelsti į paskutiniojo unitazo dangtį tris kartus ir pakviesti jį vardu. Sukaupę drąsą mes, tuomet penktokai, nutarėme patikrinti šią legendą…
Viskas būtų gerai, jeigu tai būtų pateikta kaip užduotis, santraupa, o kaip apsakymo pradžia - pernelyg greitai, pernelyg banalu. Galima, žinoma, išvystyti ir šią idėją, bet kad gautųsi įtikinamai, pradžią reikia gerokai išplėsti, parodyti tą tuliką, ar parodyti kažką, pasakojantį istoriją apie tuliką, o ne tiesiog "mokykloje kalbėjo..", iš ko įtikinamas apsakymas, bijau, nesigaus.
4. Aš – zombis. Malonu susipažinti. Ko jūs baidotės? Aš nepavojingas tiems, kas neturi smegenų. Nes aš mėgstu smegenis.
Vėlgi štampai. Nors be paskutinio sakinio gal ir galima kažką išlaužti ir be pataisymų.
5. Tuščias miške stūksantis namas buvo puiki užuoglauda nuo staiga prapliupusio lietaus. Iki to laiko, kai pastebėjome, kad per patręšusias langines bei lubas prasisunkusio lietaus lašai tampa kruvinai raudoni. Ir iki tada, kai lauko durys su trenksmu užsidarė pačios…
Vėlgi, kraujas, trenksmas, be jokios pirminės ekspozicijos, nepažįstant veikėjų.
6. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad fantastų klubo prezidentu ateinančiai kadencijai išrinktas jovaras.
Bajeriukas, suprantamas tik tam tikrai grupei žmonių.
7. Karalius prisiekė padaryti bet ką, ko užsimanys juodasis magas, jei tik jis atgaivins jo staiga mirusią dukrą. Jis net nenutuokė, kad tas baisūnas paprašys…
Vėlgi, laikraštinis stilius, atpasakojimas be jausmo, pernelyg greitas veiksmo pristatymas. Netgi jeigu nekreiptume dėmesio į štampus "karalius" ir "juodasis magas".
O šiaip, nelabai įsikertu į temą "humoras plius siaubas". Gal galima būtų kokį nors vieną-du pavyzdžius paminėti, žinomų autorių apsakymus ar romanus?