"tinklinį ji žaidė „beveik zašybys“)."
o aš kartais rašiau ne "kvadratą"

citata daugmaž būtų tokia - 'kadaise, kadaise, tos dienos negrįš, žaidžiau aš kvadratą...' na, toliau ir taip aišku:]
stovykla buvo smagi, net knarkikai nepajėgė sugadinti;p tiesa, apie pievos 'lygumą' turiu savo nuomonę:), bet išvis stebuklas, kad į kūdrą sugebėjom kamuolio neįmesti. užtatstrėlę pateriojom tai totaliai. tai, sakyčiau, stovyklos
pametinys nr. 1:].
radinys nr.1 turbūt yra višta - nes šeštadienio vakarą buvo kilusi vietinės reikšmės panika, kad viena višta (mažiausia ir
šustriausia) kažkur iškeliavo per neuždarytus vartelius pasivaikščiot. ale sekmadienį paaiškėjo, kad visos vietoj. stovyklos praradinys, ne, tiksliau,
praradikas buvau aš, nes sugebėjau pas lėlius palikti keletą savo daiktų. ech, ir taip ir nepasimokiau dalgiu pjauti...
apie vištą rūsy - tai jei kada baigsiu tą tekstą, gal viešai ir parodysiu. kažkaip, atrodo, per rimtai ėmiausi tos temos, žiūriu, vis įžanga ir įžanga:)
žo, ačiū organizatoriams už prieglobstį ir gerą orą (bet vis dėlto mums vakarienės nepadarėt 5dienį, begėdžiai! štai visiems ir teko pasivaišinti nemezidės perteikiamu hmmm, folkloru).
aha, ir P.S. - nelaikykit kambariuose banginių.