Filksingas – tai dainos, sukurtos realių žinomų dainų motyvais, tačiau fantastų dėka įgavusios visiškai kitokį turinį – su fantastikos elementais. Jei turite archyve senų ar naujų dainų perdirbinių, siųskite www@fantastika.lt, pasidalinkite savo lobiais su kitais!
Tekstas: Kliaksa
Originalas: „33 коровы“ iš filmo „Merė Popins“. 2008 m.
1000 herojų
Ir ugnikalnio viršūnėj,
ir dangoraižio rūsy,
ir lūšnynuose, ir rūmuos,
ir bohemos blizgesy,
manyje ir tavyje, ir
nenuslėpsim – mumyse
sau gyvena ir kovoja
ir pabaisos, ir herojai,
ir dar chaoso dvasia!
Tūkstantis herojų, tūkstantis herojų, tūkstantis herojų,
Ir piktadarių
Manyje kovoja,
Tavyje kovoja,
Galbūt juos išlaisvinti turiu?
Manyje Balrogas pyksta,
Dartas Veideris kad šoks!
Betmeno kovinį ryžtą
Nugesina Lara Kroft…
Kaip jie šėlsta, kaip jie draskos,
Jeigu juos kas nors išleis
Nuo Mėnulio lig Nebraskos,
Nuo Molėtų lig Aliaskos –
Apgyvendintų erdves!
Tūkstantis herojų, tūkstantis herojų, tūkstantis herojų,
Ir piktadarių
Manyje kovoja,
Tavyje kovoja,
Galbūt juos išlaisvinti turiu?
Tūkstantis herojų, tūkstantis herojų, tūkstantis herojų,
Ir piktadarių
Manyje kovoja,
Tavyje kovoja…
Gal geriau nelaisvinki tu jų.
Tekstas: Kliaksa
Originalas: M. Mikutavičius, “Aš miręs”. 2008 m.
Kastytis: nes aš blogas
Kiek kartų dar aš, bučiavęs blondinę,
sumokėsiu brunetei, nes bus jau tamsu…
Kiek kartų dar aš ištrauksiu undinę
ir liksiu supančiotas žalių jos kasų.
Kiek kartų dar teks man Perkūną užknisti,
kol išmoksiu išvengti jūros mergų.
Kiek kartų dar teks bangose pasiklysti,
kol burę nukreipsiu ten, kur saugu,
Nėr pavojingų uolų…
Bet nepataikau ten,
Kur gilu, savo irklu.
aš sau ir gamtai tik pakenkti galiu.
Mmm, kaip gera būtų dabar
tapti herojum, gelbėti pasaulį,
nebegerti šnapso,
mano norai ir troškimai tiktai kap kap kap kapsi…
Paleidžiu irklus,
Aš plaukiu tolyn,
Dinamitas į jūrą
Grimzta gilyn
Pasisaugok manęs, nes aš juk blogas, blogas!
Gal sąžinė grauš,
Bet šitai praeis,
Žuvys išplauks
Į viršų pilvais.
Prie kopų baltų
Gal manęs lauksi tu,
Dar ilgai ten žvalgysies, –
O man nuobodu.
Pašėlti, pasiausti
Aš norėčiau dabar,
Nes aš blogas, aš blogas.
Kiek kartų dar aš atliekų nerūšiuosiu,
Ir viską išpilsiu į jūros vilnis.
Kiek kartų dar aš išdidžiai defiliuosiu
Per moterų pliažą, išplėtęs akis…
Bet nepataikau ten,
Kur gilu, savo irklu,
Aš sau ir tau tik pakenkti galiu.
Mmm, kaip gera būtų dabar
Tapti herojum, gelbėti pasaulį,
Nebegerti šnapso,
Mano norai ir troškimai tiktai kap kap kap kapsi.
Paleidžiu irklus,
Aš plaukiu tolyn,
Dinamitas į jūrą
Grimzta gilyn
Pasisaugok manęs, nes aš blogas, blogas!
Gal sąžinė grauš,
Bet šitai praeis,
Žuvys išplauks
Į viršų pilvais.
Prie kopų baltų
Gal manęs lauksi tu,
Dar ilgai ten žvalgysies, –
O man nuobodu.
Pašėlti, pasiausti
Aš norėčiau dabar,
Nes aš blogas,
Nes aš blogas.
Tekstas: Kliaksa
Originalas: “Antis”, “Kažkas atsitiko”. 2008 m. (neatlikta)
Kažkas atsitiko
Kažkas atsitiko,
Princesė sukliko:
Dailus ir raudonas
Ją neša drakonas…
Sargybiniai snaudė,
Karalius dar šaudė,
Deja, nepataikė –
Sudie, karalaite!
Oi oi
oi, ojojojoj.
Oi oi
oi, ojojojoj…
Princesė panelė –
Garsi kulinarė…
Penkiskart per dieną
Vaišina žvėriena.
Ir pagal jos planą
Drakonas gurmanas
Pripratęs prie bado –
Figūrą prarado!
Priedainis:
Ne tau, drakone, mėlynas dangus,
Ne tau, sparnuoti, kaulais klotas kelias,
Pabėgo štai princesė į namus.
Ieškok drakone, lėtesnės panelės.
Ne tau, drakone,
Ne tau.
Ne tau, drakone.
Visai truputuką
Drakonas nutuko
Pavyti negali
Princesės panelės.
Vilioti mėgino
Saldainiais ir vynu
Bet vėl nugalėtas –
Ji laikosi dietos!
Priedainis:
Ne tau drakone, mėlynas dangus,
Ir pakilimo jau per trumpas takas.
Pabėgo juk princesė į namus,
Sparnai tuščiai už nugaros tau plakas…
Ne tau, drakone, mėlynas dangus,
Ne tau, sparnuoti, kaulais klotas kelias,
Pabėgo štai princesė į namus.
Ieškok drakone, lėtesnės panelės!
Tekstas: Kliaksa
Originalas: Jūratės ir Kastyčio duetas iš roko operos “Jūratė ir Kastytis”. Muzika R. Radzevičiaus. 2008 m.
Meilės duetas
Jūratė:
Man gera rūmuose nakčia,
Mėnulis šviečia švelniai,
Banguoja Baltija; slapčia
Šaukiuosi jūrų velnio.
Pabust iš miego gera čia,
Užmigti irgi gera,
Bet pamačiau ryte vogčia
Medinį aš laivelį…
Norėčiau į kruizą plaukt…
Kastytis:
Sezoną stintų reik pralaukt…
Jūratė:
Matyti Kretą, Havajus, Egipto piramidę.
Kastytis:
Klausyk, esu aš tik žvejys…
Jūratė:
O aš princesė – ne žiobrys!
Jūratė ir Kastytis:
Gal jūrų velnio burtai čia, kad mes taip išsilydėm…
Kastytis:
Tu žinok, aš mėgstu alų gert
Ir silke užsikąsti…
Bet patikai tu man iškart
Nėra ko man prarasti.
Jūratė:
Širdis stuksena: „Tai jisai“,
Kai bangos supa valtį.
Mylėk mane tu ištisai,
Tik prie alaus nevalgyk…
Abu:
Gal mes skirtingi visiškai
Vis tiek mes Lietuvos vaikai:
Krepšinį mėgstame abu ir lašinius kapoti.
Šalin irklus, šalin žvynus,
Šalin smalsuolius žiūrovus,
Daugiau neliko ką daryt – išeinam medituoti…
Tekstas: “Dorado”; iš miuziklo “Romuvos vaiduoklis arba Vaidilybės praradimas”
Originalas: ABBA, “Thank you for the music”
Į komuną
Kęstuti, nepyk tu,
Kad aš taip griežtai.
Bet padėtį mano suprast privalai:
Tikriausiai galvoji – paika ir valdinga ta Eglė.
Bet aš ne tokia
Po velnių, ne tokia
Tik kunigaikštytės sunki man dalia.
Norėčiau geriau pabūt pagaliau tik mergaitė…
Mama kas dieną sako “Egle, laikas tau tekėt,
Laukinė patapai beveik, baisu net pažiūrėt”
Bet nenoriu aš tekėt be meilės, o kitaip čionai nebūna.
BŪNA – EINAM Į KOMUNĄ
Visai aš ne laukinė, man tiesiog gamta patinka.
Žolytės ten visokios, daug stebuklų atsitinka,
Bet pasakė man mama, kad mano likime va taip nebūna
BŪNA – EINAM Į KOMUNĄ
Jei man pasisektų
Už tavęs ištekėt
(Svajoju kasnakt tokį vyrą turėt)
Tai bilietas būtų pasprukt pagaliau iš tų rūmų.
Tada jau aš būčiau
Tik tavo Kęstuk,
Nenori tu būt kunigaikščiu – nebūk.
Nes aš tai tikrai nenoriu visai tos karūnos…
(Priedainis)
Tekstas: Klia, Ifigenija
Muzika: Telebimbam,
Originalus tekstas: čia
Kūrybos vieta: V fantastų kūrybinė stovykla Molėtuose
Spirsiu strutį į orbitą
Gera pas močiutę raganą pabūti
Jos gražus namelis ant vištos kojelės
Čia močiutė mano juodą velnią gano,
Rupūžės čia kaukia, savo galo laukia.
Gera pas močiutę raganą pabūti,
Bet turiu problemą, – čia gyvena strutis
Strutis?..
Gal ožys?
Gaidys?
Ne, strutis!
(2 k.) Spirsiu strutį į orbitą,
Tegu jis sau laksto
Su meteoritais.
Ant palangės tupi ir man galvą krapšto, –
Spirsiu aš tą strutį į pasaulio kraštą!
Aš bendraut pripratęs su maumais visokiais,
Bet klausyt nenoriu, ką man strutis suokia…
(2 k.) Spirsiu strutį į orbitą,
Tegu jis sau laksto
Su meteoritais.
Spirsiu strutį į orbitą,
Gera pas močiutę raganą pabūti
Bet turiu problemą, – čia gyvena strutis
Strutis?..
Gal ožys?
Gaidys?
Ne, strutis!
(2 k.) Spirsiu strutį į orbitą,
Tegu jis sau laksto
Su meteoritais.
Struti, tu manęs neužknisk!
GNOMAI
Tekstas: Linkis
Muzika: Antis “Zombiai”
Nelauktai iškilo grėsmė
Gandai aplink – ateina gnomai.
Drebu dėl rūmų ir griebia nervas,
Grasina gnomai daug girtaut.
Tu švęsk kaip galima tyliau,
Pikti sargai te nepabunda . . .
Paklausyk, paklausyk, ar girdi
Gnomai Hukonan atidunda!
Kaip juos užčiaupt jau žinau,
Alaus duok ir pamaitinki,
O tai įvertins tikrai
Dvorfai, nykštukai ir gnomai.
Numigt galės patvorėj,
Namo važiuot ar grįžti pėsti,
Jei nenurims visiškai,
“Arą” galėsime iškviesti!
JEIGU GNOMU BŪTUM TU
Tekstas: AngelEyes
Muzika: Joan Osbourne „What If God Was One of Us“)
Jeigu žinotum, tu gnomo vardą,
Ar pašauktumei gatvėj sutikęs kartą?
Ir ar norėtum paklausti, ar iš tiesų
Jų žmonos būna barzdotos?
Taip, taip, tai tiesa! Taip, taip – gnomų yra!
Taip, taip, taip, taip, taip…
Bet jeigu gnomu būtum tu,
Ar gyventum tarp žmonių?
Ar norėtum, jog kiekvienas
Gatvėj šauktų tavo vardą?
Jeigu žinotum, kaip jis atrodo,
Ar norėtum pakviesti jį į Hukoną:
Susėst greta, išgerti alaus
Ir garsiai traukti šią dainą?
Taip, taip, tai tiesa! Taip, taip – gnomų yra!
Taip, taip, taip, taip, taip…
Bet jeigu gnomu būtum tu,
Ar gyventum tarp žmonių?
Ar norėtum, jog kiekvienas
Gatvėj šauktų tavo vardą?
Klaustų, ko tu toks pavargęs?
Ir paprašęs telefono,
Kviestų į kažkokį Hukoną?
LEISK IŠGERT
Tekstas: AngelEyes
Muzika: Eagle Eye Cherry „Save tonight“
Brangioji mano, užtamsink langus.
Man pakaks žvakių šviesos.
Apnuogink kaklą, patrauk tuos plaukus
Leiski man išgerti tavęs.
Tu žinai, ryt aš išeisiu
Tu paliksi liūdėt vienui viena
Tai gal geriau leisk man išgerti
Tą karštą kraują, kurs tavyje.
Dar lašelį – o koks jis saldus
Dar lašelį ir rytojaus nebebus
Dar lašelį – o koks jis saldus
Dar lašelį ir rytojaus nebebus
Žvakės šviečia, tarsi saulė,
Kurią taip senai mačiau
Jei galėčiau, mesčiau gerti,
Bet tau jau nebus geriau..
Negalvoki, kad man lengva,
Juk žinai – tave myliu.
Bet vien meilės nepakanka
Aš kažkaip gyvent turiu
Dar lašelį – o koks jis saldus…
Saulei auštant, paliksiu tave
Nors ir norėčiau, likti šalia
Bet žinai, išeit turiu
O negėrus, bus sunku
Dar lašelį – o koks jis saldus…
KOSMOSO KLAJŪNO DAINA
Tekstas: Shizzar, ciklas “Nelaimingos meilės dainos”
Muzika: Andrius Mamontovas “Jūreivio daina”
Aš toks vienišas jaunas ateivis…
Nardau jūsų planetos erdves.
Ieškau vietinės faunos atstovų,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.
Štai žalmargės, kur duoda daug pieno –
Jos rupšnoja ramiai ramunes.
Aš taip pat su visom jas rupšnosiu,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.
Nusileidžiu, viražą padaręs,
Ir, nužvelgęs visas telyčias,
Nurisnoju ramiai į pakrūmę,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.
Kai viena tų telyčių prieina
Ir palaižo manas antenas,
Aš užkandu daugiau dobilienos,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.
Ji man sako: “Ko ieškai čia, žalias?
Argi tau taip negaila savęs?”
Aš tyliu, nuo nitratų apšalęs,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.
Ji pasiūlo nueit pasivaikščiot –
Aš žinau, kur mane ji nuves.
Sutinku, nors galbūt ir nereikia,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.
Taip jau buvo gal tūkstantį kartų –
Ji man šnibžda “mums reikia tavęs”
Aš tuos marškinius pats apsimausiu,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.
Pamatau pro langelį “greitosios”
Tos lėkštės, kuri skrido, šukes.
Man suleidžia vėl arklišką dozę,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.
Aš toks vienišas, jaunas ateivis…
Nardau jūsų durnyno erdves.
Į žvaigždes niekada nebegrįšiu,
Nes niekad nieks nemylėjo manęs.
NELAIMINGA VILKOLAKIO MEILĖ #2
Dedicated to smeli
Tekstas: Shizzar, ciklas “Nelaimingos meilės dainos”
Muzika: Rebelheart “Su tavim kartu”
Ilgas kelias pilnaties taku
Kelio ženklo aš nesuprantu
Vilko formoj man skaityt sunku,
Bet uoslė nuves ir mudu būsim kartu.
Su tavim kartu būsiu aš vilku
Mes ir vėl dviese staugsim.
nuogas aš visai – šalta man labai.
Ajajai.
Dar balandį sutikau tave
Tebedega meilė širdyje
Jau rugsėjis, bet tu lauki, tikiu,
Mūsų oloje su vilkiukais kartu.
Su tavim kartu būsiu aš vilku
Mes ir vėl dviese staugsim.
Blogas aš buvau – nėščią palikau.
Au au au.
Ne vilkiukai pasitinka mane:
Bukos mordos ir oda žalia
Tai teisybę porino gandai:
Vilkolakių būna ir tarp orkų dažnai
Su tavim kartu aš buvau vilku –
O siaubinga apgaulė!
Ak kokia klaiki forma natūrali
Dievaži
Jie gi nepažins tėvo manyje –
Aš juk elfas, ne orkas.
Verda jau vanduo jūsų katile
Meile, neeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeeee…………………
NELAIMINGOS MEILĖS DAINOS
ciklas
Tekstai: Shizzar
Ufonautės
Muzika: V. Stakėno “Kelelis tolimas” arba tarptautinė liaudies daina “Doroga dlinaja”
Man akis apdūmė tas bjaurybė –
Kurą pildams lindo jis bučiuot.
Tai raketų kuras, ne benzinas!
ir skrendu, nes negaliu važiuot –
Kelelis tolimas, kelelis artimas
Ir valytuvai braukia žvaigždeles
Va taip pagerino jis mano mašiną
Ir “žiguliai” mane namo parneš.
Vos tiktai nuspaudžiau aš pedalą,
Mano žiguliai davaj skraidyt
Ir lekiu žvaigždžių erdve be galo
Ką daryt – nemoku aš stabdyt.
Vilkolakio
Muzika: “Vilkas ir septyni ožiukai”
Vilkolakiui rasti pačią sunku šiais laikais
Ir džiaugiuosi gavęs našlę su šešiais vaikais
Štai ir laimė. Bet ateina pirma pilnatis –
Gatvėj šalta. Vilko kaily beldžiuos į duris.
Ou, įleisk žmonele,
Ou, šalta naktelė
Taip tave myliu,
Kad apsakyt negaliu.
Kas ten staugia? Eik tu piaklan
Jukš, siaubūne tu
Nes gali nebesuspėti
Susirinkt dantų.
Į pagalbą tuoj ateis man
Juozas šungaudys
Juozai, lįski iš po lovos,
Vilkas čia, ne jis.
Mama, muškim vilką,
Muškim vilką, kailį pilką
Kulką sidabrinę
Šausim vilkui į dantis.
Ei, vaikai, padėkit ginklą –
Ne žaisliukas jis.
Kas per Juozas ten po lova,
Kas per šungaudys?
Meile, būkime protingi,
Aš esu tikrai,
Vis dar tavo pupuliukas,
Vilkas – laikinai.
Vilkolakis? Aik tu piaklan,
Jukš siaubūne tu
Štai kodėl aš vilko vilnos
Vis namie randu.
Vilko kaily neįleisiu
Lovon pro duris:
Pilnatyje tavo vietą
Juozas prilaikys.
Mama, muškim tėtį
Muškim tėtį vilkapėdį
Mama, tokio tėčio
Mums nereikia, nenene.
Kas toliau tenai įvyko,
Nieks nepasakys:
Kažkokia migla aptraukė
Vilkiškas akis
Kruvinai ten viskas baigės –
Aš likau našlys
Ir kolegos ten neteko
Šungaudžių burys.
Ogro
Muzika: Mašyna Vremeni “Odnaždy mir prognet”sia pod nas”
Man nuo vaikystės maistą pagaminti sunku
Aš kulinarijos nekenčiu
Dažnai aš svečiui vaišėmis neįtinku –
Tenka užkąsti svečiu
Ir skrandis skelbia griežtą streiką man jau seniai
Ir virtuvėj gaisrai kas diena
Nereikia nė bandyt maisto gamint visiškai –
Geriau tegu gamina žmona.
Ji tam, galų gale, ir yra.
Radau merginą – gal jinai pati ir liesa,
Bet jos pyragai garsūs šaly
Ir tirpo burnoje ir kepiniai, ir mėsa,
Tik štai – kodėl drabužiai juodi
Ir aptempti? Bizūną tą ir antrankius kam
Prie mūsų lovos tu paguldei?
Pirma naktis – ir man jos neužteko ilgam –
Oda ir kaulai man nelabai.
O visko kitko buvo mažai.
Tik negalvok, kad sąžinė negraužė manęs.
Kai kitą kartą vesti bandžiau,
Prisiekiau sau visas ydas jos, trūkumus atleist –
Šįsyk tai buvo lengviau,
Nes buvo ji švelni, meili, saldi kaip medus,
Mylėjau ją už viską labiau,
Bet štai, kai šventėm pirmus bendro gyvenimo metus,
Aistros pagautas ją prarijau.
Paskui aš visą naktį verkiau.
Dabar, kai nusibosta man viengungio meniu
Aš ieškau šeimininkės jaunos
Dar nė viena manęs nepavadino reikliu –
Aš, jeigu ką, užkandu žmonos.
Dažniausiai, kaip taisyklė, žalios.
O, LAUME
Tekstas: AngelEyes, G. Ivanicko romano “Laumės mėnuo” motyvais
Muzika: A. Mamontovas “O, meile!”
Aš buvau pilkasis gvardietis.
Tėvui Pauliui tarnauti norėjau.
Vakarais medžiodavau kaukus
Ir problemų jokių neturėjau.
Gėriau tik šventos dvasios alų
Ir kišenėse nešvilpavo vėjai.
Kol tu vieną naktį pirtyje
Pasirodžius mane apkerėjai.
O, laume, tu mane apžavėjai.
O, laume, mano širdį nutvėrei.
O, laume, tau mėnuo patekėjo.
O, laume, aš jaučiuosi kaip mėmė.
Palikau aš gvardiją savo
Vardan to, ką man pažadėjai.
Ir eretiko svylančio padų
Ant laužo matyt nebnorėjau.
Su bezdukais, kaukais ir pūkučiais
Laumių viralą gerti pradėjau.
Ir kiekvieną mieląją naktį
Prie tavo slenksčio sėdėjau.
O, laume…
Bėgo dienos, savaitės ir metai
Savo pažado tu netesėjai.
Ir už nugaros mano bezdukai
Juokės, mėme vadinti pradėjo.
Supratau, kad viskas jau baigės,
Kai vedlys savo durklą man bedė.
Mano akys lėtai užsimerkiant
Tavo mėnesio nebepamatė.
O, laume…
TAVO AKYSE
Tekstas: AngelEyes
Muzika: Geltona “Tavo akyse”
Tu nebuvai gyvybės indu,
Tik kraujo lašu ar žaislu,
Bet supratai, kad aš ne žmogus –
Kraupi nakties pabaisa.
Ir palikai tą gėrį ir laimę.
Dalintis perpus norėjai prakeiksmą,
Bet supratau – šita tamsa ne tau!
Pried.: Tavo akyse atspindį savo pastebėjau,
Tavo akyse viską dariau, kad būtų skaudžiau,
Tavo akyse aš nusidėjau, nes išgėriau,
Kraują žmogaus, kurį mylėjau –
Tavo akyse…
Bet kodėl tu neišėjai
Ir sugrįžai tą naktį ?
Alkio, kurį tada pajutau,
Malšint nebegaliu .
Bėk nuo manęs į šviesą ir laisvę,
Bėki greičiau iš mano nelaisvės.
Taip bus geriau – ir neatsigręžk daugiau!
Pried.
Grįžki atgal į šviesą ir laimę.
Aš negaliu dalytis prakeiksmu .
Taip bus geriau – tik neatsigręžk, prašau…
Pried.
BRĖKŠTANTI AUŠRA
Tekstas: AngelEyes
Muzika: Jurgos arija iš miuziklo „Velnio nuotaka“
Žiūrėk, kokia tamsa aplink.
Naktyje, danguje nėra žvaigždžių…
Atėmęs šviesą išėjai.
O kodėl aš dabar kentėt turiu?
Kai saulė švies danguje,
Nebematysiu jos… Per tave…
Klausyk, kokia tyla aplink.
Tuštuma širdyje ir man baisu.
Nekęst tavęs už tai turiu,
Bet kažkodėl savęs nesuprantu…
Kad nors žvaigždė danguje
Nušviestų tylą tą… Nors viena…
Žiūrėk, kažkas sumirgo ten,
Virš viršūnės miškų – tuoj bus šviesu.
Aš aušrą brėkštančią labai
Pamatyt paskutinįsyk turiu.
O, saule, mano ateik
Leiski sudegti man… liepsnoje…
BALTOM SKEVELDROM
Tekstas: mergyės raganytės
Muzika: K. Smoriginas / P. Beranžė “Paukščiai”
Baltom skeveldrom krinta laivas
Iš spindulingų aukštumų.
Išskrido žmonės link Dausų,
Nes jų gyvenimai jau baigės.
Priedainis:
Lai krykštauja toli nuo mūs,
Atradę ten geresnę vietą.
Iškritę žmonės į laivus
Sugrįš kaip švytinčios kometos.
Kokia baugi trintis aplinkui,
Kai dantys kyšo iš ausų,
Ir akys mėtosi sustingę,
Spoksodamos kryptim Dausų.
Pried.
Jie lėks viršum kapų krikščionių,
Migruos pagoniškais keliais,
Ir kaip senoliai nusileis
Ant seno ąžuolo viršūnės.
Pried.
Ir džiugins jaunus ir senus
Giesmė tiek sykių jau girdėta,
Kad mokslas pražudys visus…
Jam Fentezi neleis klestėti!
MANO NAMAS
Tekstas: mergyės raganytės
Muzika: lietuvių liaudies
Mano namas vaiduokliais apaugęs,
Nors kompiuterių pilnas rūsys.
Neateik pas mane, astronaute,
Nes į tavo skafandrą įlįs.
Ir niežės tavo varganą kūną,
Nes vampyrai bučiuos jį dantim,
Kol pamirši tu savo kultūrą
Ir pradėsi klajoti naktim.
Na tai kas, kad troba plastikinė,
Apkaišyta laideliais laidais.
Aš vistiek čionai jauną laumaitę
Glamonėju karštais vakarais.
LAPATAI
Tekstas: mergytės raganytės
Muzika: lietuvių liaudies
Lapatai lapatai prie raketos.
Lapatai lapatai atgalios
Akyse tavaruoja kometos
Tačiau šalmas seniai ant galvos.
Lapatai lapatai nes vėluoju
Ir be to, atmintis nebe ta.
Kur skrendu nežinau, negalvoju.
Na kodėl tiek išgėriau tada?
Lapatai lapatai per visatą,
Lapatai lapatai atgalios.
Sunešiojau ne vieną jau batą
Bet kelionei nėra pabaigos.
VILNIAUS DAUGIAAUKŠTY
Tekstas: Fox”as
Muzika: lietuvių liaudies
Vilniaus daugiaaukšty,
Dujinę kuriu,
Girdžiu kaip vampyrai,
Staugia už langų.
Amžius nugyvenom,
Dūsauja graudžiai,
Bet vilties netekom
Papietaut gardžiai.
Kas mums iš to kraujo,
Žūsta planeta.
Kiek žmonių bepjovėm –
Chemija viena.
DU HOBITAI
Tekstas: grupė “Dajana”
Muzika: lietuvių liaudies
Du hobitai, du hobitai
Mažą žiedą nešė,
O nazgulus, o nazgulus
Extasy jau vežė.
Gimlis malė, snukin malė,
Orkai vis vaitojo,
O šis trečias Frodužėlis
Žiedą nusijojo.
Gendalfas maišė, Gendalfas maišė,
Entai malkas nešė.
Semas virė, brogą virė
Aragornas lakė.
ELFAS ALŲ GĖRĖ
Tekstas: grupė “Dajana”
Muzika: „Tėtuk, aš dar mažytė“
Elfas alų gėrė sename bare,
Populiarią dainą stūgavo minia.
Į pogromą traukė goblinai girti,
Jiems užkliuvo žmonės kalno pakrašty.
Tai bent buvo mūšis vidury nakties,
Varnos jį geruoju šimtmečius minės.
LAUKUOS ŠĖLO VĖJAS VAKARIS
Tekstas: grupė “Dajana” ir Sandra
Muzika: Andrius Mamontovas “Jūreivio daina”
Laukuos šėlo vėjas vakaris,
Verkė vilktakiai girioj urve,
Praėjo žeme geradaris
Ir fantastikos nebėra.
Surūdijo laivai kosmodromuos,
Apdulkėjo herojų šarvai,
Nemylėta jinai iškeliavo
Tenai, kur iškeliauja sapnai.
Ir toks vienišas jaunas fantastas
Verkia vilktakių girios urve,
Ir nežino, kaip jam nusigauti
Į erdves, kur atrastų save.
ANT KALNO VAMPYRAS
Tekstas: AngelEyes
Muzika: lietuvių liaudies
Ant kalno vampyras stovėjo,
Apie vakarienę galvojo.
Kur čia dar išgėrus, lia lia lia.
Alus karčemėlėj tekėjo,
Pijokėlis keliu ropojo.
Kol saulelė dar netekėjo,
Vampyrėlis auką kandžiojo.
Ant kalno pilaitė žibėjo,
Klaikios aimanėlės aidėjo.
Vampyrui galvelę skaudėjo,
Ant pievelės maistas gulėjo.
ATSKREND #1
(muzika liet. liaudies)
Tekstas: “Angelai”
Atskrend mergužėlė
Per salalę mažą
Atmušė rankeles
Į žalią tatamį
Žaliasai tatamis
Raudonuot pradėjo
Kurgi tas bernelis
Kurs mane metėjo?
Ar rūkyt išėjo,
Ar sau mankštą darė,
Ar kitas mergeles
Mėtyti pradėjo?
Nei rūkyt išėjo,
Nei sau mankštą darė,
Nei kitas mergeles mėtyti pradėjo,
Štai ir jis ateina,
Rankelėm suploja
Vai tai skris mergelė per salelę mažą.
ATSKREND #2
Atskrend Liucifierius
Per smalos upelį
Atmušė ragelius
Į kelio ženklelį.
Sausasis ženklelis
Žaliuoti pradėjo,
Kurgi tas šaitanas,
Kurs taip nukentėjo?
Ar už pelkių marių,
Už kopūstų lauko,
O gal prisitrenkęs
Po upelį plauko?
Nei už pelkių marių,
Nei už kopūstėlių,
Daužo jį bananu
Rūstus mentužėlis.
