Nelly K. Bassas
Ledinis rytas
Kaip tik sapnavau ledus, o tiksliau didžiulį kalną ledų. Tokie šalti ir balti. (šaltaij – baltaij). Sapnas buvo įžūliai ir be ceremonijų pertrauktas. Ištiesiau savo kaklą iš po antklodės išsiaiškinti kas per (cenzūra) vyksta. Ant nosies prisišvartavo didžiulė, stora, įžūli snaigė. Net ne balta, kažkokia įtartina, su žaliu atspalviu. Ko nori? (cenzūra). Ištirpsi tuoj (pagrasinau). Vaidinau narsų, nors jaučiau kaip nosis šąla (cenzūra). Kas leido leistis? Senis Šaltis? Ach tas diedas, kur žiemą siunčia? Blogiausi linkėjimai jam. Jis taip pat tirps. O tu irgi tirpk iš čia. Tai kad aš su pasiūlymu. Tai gerai, kad su pasiūlymu. Pasiūlymą palik penkiais egzemplioriais, o pati tirpk, kol Profesoriaus (šuns vardas) neužsiundžiau. Jis mėgsta snaiges, ypač storas ir įtartinas. Snaigė prieš įšokdama į mažą skraidančią lėkštę (kurią tik dabar pastėbėjau), dar cyptelėjo. Gal obuolinio pyrago? Šalto. Su lediniu pienu. Bus skanu. Pažadu.
Sėdžiu lovoj. Trupinu į ją pyragą. Kažkiek ir į burną tenka. Užsigeriu lediniu pienu.
Ū kaip šalta (cenzūra). Ū kaip šalta.
