Anonimas
Katalogas
Aira laukia ir laukia.Laukia,kol pareis Raigardas,iš tarp- durio tykiai tars “ar yra kas namie” puikiai žinodamas,kad ji laukia.Laukia,kol užsidegs šviesa,kol jis užsakys vakarienę, beveik visada tą pačią – dvi ilgas putnias bandeles su dešrele ir blyškiu salotos lapu vidury.Laukia,kol pabučiuos ją ar vei-kiau bakstels nosimi kažkur palei ausį.Laukia,kol pasiklos lo-vą.Laukia… Aira laukia ir laukia vartydama šiugždančius KATALO-GO puslapius.Girdėjo,jog kadaise buvusi kita šventoji knyga. Biblėja ar bibloja…Bet jai,aišku,toli šaukė iki KATALOGO. KATALOGAS…tai toks stebuklas…atrodo,viską jame gali pa- liesti…čia tiek nuostabiausių dalykų…drabužiai…maistas…in- dai…baldai…namai…net vaiką galima išsirinkti…ana koks pui- kus tas žaliaakis garbanius…ir garantiją duoda dešimčiai me- tų…gal Raigardas nesupyktų… -Mums pernelyg brangu,-Raigardas vos dirsteli į kata- logą. -Juk galima išsimokėtinai… -Gali pasigimdyti pati.Tereikia kreiptis į planavimo cen- trą. -Ką? -Patikėk manim kaip specialistu – tai įmanoma. -Bet…jis bus labai mažas,tokių net kataloge nėra. -Katalogas – dar ne visas pasaulis,-pykteli Raigardas ir užsako vakarienę. Ant padėklo puikuojasi du oranžinės spalvos rutuliai, kurie Airai atrodo visiškai nevalgomi,maža to,juos dar reikia nulupti. -Apelsinai.Vaisiai.Vaisius valgyti sveika,-striukai paaiš- kina Raigardas. -A…jeigu sveika,-Aira atsargiai krimsteli ir burna prisi- pildo saldžiarūgščių sulčių.-Gardu… Aira laukia ir laukia.Ant kelių guli KATALOGAS.Ji at- kakliai verčia lapus,kol randa maisto skyrių. -O kas yra vynas?-klausia vos grįžusio Raigardo. -Tam tikros rūšies alkoholio ir vandens mišinys.Mote- rims nerekomenduojamas.Vyrams,beje,irgi. -Tai kodėl jis yra KATALOGE? -Žodžio iš dainos neišmesi. -Kuo čia dėta daina?-nesupranta Aira.-Daina nevalgo- ma… -Ne viskas valgoma. Laukdama Aira vis varto KATALOGO lapus,kol randa puikų puslapį:saulės nutviekstas stalelis matyt padengtas puotai,nes ant jo puikuojasi plokščias indas su vaisiais,dvi taurės ir pilvotas vyno butelis.Kuo ilgiau Aira žiūri,juo labiau trokšta pati ten būti.Saulėkaitoje žalios lapijos fone atsisėsti į pintą krėslą prie stalelio,pasiimti sultingą vaisių… -Dabar tikrai negaliu imti kredito,-į nedrąsias Airos užuominas atsiliepia Raigardas. -Tu manęs nebemyli,-papučia lūpas Aira. Raigardas tylomis nusisuka į sieną.Ir koks kipšas su- gundė mane užsisakyti ribotukę žmonelę iš katalogo,pagalvo- ja užsnūsdamas.
