TRAKTATAS APIE KLIŠES-2,
ARBA
KIMERAIS ESAME MES GIMĘ…
VIETOJE ĮŽANGOS
Pakalbėkime apie Fantasy.
Nemėginsiu suformuluoti apibrėžimo, kas tai yra. Vis vien atsiras aibė gudručių, kurie įrodys, kad apibrėžimas netikslus.
Jeigu vis vien nerimstate ir trokštate sužinoti, kuo Fantasy skiriasi nuo MF, tuomet prisiminkite savo nuostabios vaikystės dienas, mėgiamus to laikotarpio knygų herojus. Prisiminėte? Taigi, Karlsonas (tas, kuris, kaip žinia, gyvena ant stogo) – tai MF, o Alisa (Stebuklų šalyje, Veidrodžio karalystėje) – Fantasy.
Kodėl? Ogi todėl, kad Karlsono skrydžius virš miesto galima paaiškinti mokslo požiūriu, darant tam tikras prielaidas… Galima netgi pamėginti apskaičiuoti, koks turėtų būti maksimalus Karlsono (plius – Mažylis ant sprando, du maišeliai saldainių ir stiklainis vyšnių uogienės) svoris, jei tarsime, kad įžymiosiose kelnėse įtaisyto varikliuko pajėgumas lygus…
Žinoma, tai nerimta. Tačiau bent jau leidžia šiek tiek suvokti tą faktą, kad Fantasy, kitaip, nei MF, operuoja iracionaliomis sąvokomis.
Fantasy – tai išaugusi iš savo senųjų drapanėlių pasaka, kuriai pasidarė per ankšta savojo žanro rėmuose. Tai pasaka, kuri ne visuomet baigiasi gerai, tai pasaka, kurioje nuostabioji princesė gali pasirodyti besanti klastinga nimfomanė, o bjaurioji pamotė – apšmeižta senutė, besirūpinanti ne podukros nužudymu, o tik nauju pyrago receptu, dar vakar slapčiomis persirašytu iš piktojo mago Atomo knygos.
Tiek to, grįžkime prie mūsų avinų – t.y. prie drakonų, elfų, trolių, princesių bei kitos bjaurasties…
1. Hobitas – tai ne tik vertingas kailis…
2. Veiksmo vietos pakeisti negalima
3. Meluoja profesorius! Ne taip viskas buvo…
5. POLITOMIJA – BAISIAU UŽ TRIPERĮ (Užrašas ant kapinaičių tvoros)
