Fandomas

2004-10-07
 

Veidas, 2004 10 07, Nr. 41

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags:

 

Veido” redakcijai sutikus perspausdiname straipsnį iš šio žurnalo.



Vilniaus fantastai pergyveno juos persekiojusį saugumą


RENATA BALTRUŠAITYTĖ
Juditos Grigelytės nuotr.


Sostinės fantastų klubas “Dorado” savaitgalį minėjo 25 metų veiklos jubiliejų


O buvo taip: tais tolimais gūdžiais 1979-aisiais astrofizikos studijas Vilniaus V.Mickevičiaus-Kapsuko valstybiniame universitete bebaigiantis Gediminas Beresnevičius su draugais iškabino skelbimus, jog kuriamas fantastų klubas. Spalio 2-ąją universiteto Astronomijos observatorijoje vyko pirmasis klubo susirinkimas, į kurį susirinko nelauktai daug žmonių – net septynios aštuonios dešimtys. Vėliau atsitiktiniai smalsuoliai nubyrėjo, ir nuolatinių klubo narių liko apie trisdešimt. Jiems Vilniaus planetariume buvo organizuojami susitikimai su mokslininkais, rašytojais, “Pergalės” kino teatre rengiamos fantastinių filmų peržiūros. Leisti klubo informaciniai biuleteniai. Pradėta kaupti anais laikais labai aktuali fantastinės literatūros biblioteka: mat tokio žanro knygos dingdavo nuo prekystalių akimirksniu. Nelengva būdavo jų gauti ir viešosiose bibliotekose. Pirmasis “Dorado” prezidentas G. Beresnevičius pamena, kad pirmaisiais klubo veiklos metais jo viduje savaime pradėjo veikti ir mažas neoficialus turgus, kuriame buvo įmanoma įsigyti fantastinės literatūros bei įvairių atributų.


Klubui sustiprėjus, 1984-aisiais jis pateko į KGB akiratį. Buvo leista suprasti, kad vieši “Dorado” renginiai tapo nebepageidaujami… “Tie metai iki pertvarkos, kol vėl išlindome iš pogrindžio, buvo patys sunkiausi”, – šiandien teigia G.Beresnevičius. Klubą nuo sunaikinimo išgelbėjo tuometis planetariumo direktorius Saulius Kanišauskas.

Pasaulyje fantastika - geras verslas. Lietuvoje - tikrų entuziastų veikos niša, - teigia

Fantastika – nebe deficitas


Dabar atėjo laikai, kai “fandomų”* Lietuvoje mažėja, o pačių fantastikos gerbėjų – daugėja. “Nebėra didelio akstino burtis į klubus. Fantastika nebėra deficitas, į konventus – fantastų suvažiavimus – važinėti ne kiekvienas finansiškai išgali. “Fanzinų” -klubų informacinių leidinių – vaidmenį perėmė interneto svetainės. Mūsų sukauptoje bibliotekoje nebėra tiek daug skaitytojų, o ir papildyti ją naujais leidiniais brangstant knygoms darosi vis sunkiau”, – pasakoja G.Beresnevičius.


Tačiau “Dorado” biblioteka yra tai, kuo Vilniaus fantastų klubo įkūrėjas gali pagrįstai didžiuotis. Jos fonduose šiuo metu yra apie 6,5 tūkst. knygų ir žurnalų. Panašaus masto bibliotekas, G. Beresnevičiaus žiniomis, turi sukaupę tik du fantastų klubai pasaulyje: Gdansko ir Vilniaus. Žinoma, egzistuoja daug įspūdingesnių privačių fantastikos kolekcijų, tokių kaip fantastikos muziejus Šveicarijoje arba pono Akermano – JAV. Tačiau ne klubinių.


Už didžiumą angliškų leidinių savo bibliotekoje “Dorado” (kaip ir Gdansko klubas) dėkingi dosniam mecenatui – latvių kilmės milijonieriui Dainiui Bisenieksui**. Būtent šios bibliotekos pagrindu buvo pradėta kurti ir “Eridano” leidžiama pasaulinės fantastikos aukso fondo knygų serija.


Literatūra ar idėjos


Lietuviškosios fantastikos istorija tesiekia tarpukario laikus*** – kai pasirodė J.Pilyponio, I.Šeiniaus, brolių Tomdykų knygos. Sovietmečiu jos atsidūrė visuomenei neprieinamuose bibliotekų specialiuosiuose fonduose S ir tai pristabdė lietuvių fantastikos raidą. Tik po kelių dešimtmečių pasirodė Vytauto Norbuto, Banguolio Balaševičiaus, Kazio Paulausko, Romualdo Kalonaičio kūriniai. Nepriklausomybės metais knygas išleido Vytautas Ivanickas****, Justinas Žilinskas.


“Pastebėjau, kad tarp mokslinės fantastikos autorių tikrų filologų reta. Norint rašyti rimtesnius kūrinius, reikia tam tikro “bagažo”, leidžiančio pažinti fantastinių idėjų ir įvaizdžių istoriją, kartu išvengti nudėvėtų štampų. Taigi nuo seno egzistuoja kriterijų prieštaravimai vertinant mokslinę fantastiką. Literatūros specialistai į šiuos kūrinius žiūri iš savo varpinės, mes – iš savo. Jie ieško dinamiško siužeto ir žodžio meno, o mes – patrauklios, nenuvalkiotos ir išradingai perteiktos idėjos”, -teigia G.Beresnevičius, jubiliejaus proga “Dorado” klubo vairą perleidęs jaunesniam kolegai – Seime besidarbuojančiam teisės mokslų daktarui Justinui Žilinskui .


Pradedančiojo fantasto žodynėlis*****


Fandomas – fantastų klubas.* Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia keturi (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Pakruojyje).
Dorado – seniausias Lietuvoje Vilniaus fantastų klubas, įkurtas 1979 m.
Dorado raganos – dešimt metų Lietuvoje merginų fantasčių leidžiamas žurnalas.
GLF – “Geriausia Lietuvos fantastika”: serija, skaitytojams pristatanti lietuvių fantastų kūrybą. Išleistos penkios knygos.
Lituanicon – (Baltcon, Eurocon, Worldcon) – kasmečiai Lietuvos (Baltijos šalių, Europos, pasaulio) fantastų suvažiavimai (konventai).
Relaxcon – pramoginiam bendravimui skirtas fantastų klubo renginys.
Science fiction – mokslinė fantastika. Šio žanro kūriniuose vaizduojami įvykiai galėjo arba gali būti realūs praeity, ateity arba kitoje erdvėje.
Fantasy – labiau menine išmone ir fantazijos žaismu nei mokslo žiniomis besiremianti fantastika.
Alternative history – mokslinės fantastikos kūriniai, kvestionuojantys istorinius įvykius ir kviečiantys įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būtų…
Cyberpunk – mokslinės fantastikos kūriniai, vaizduojantys nelabai tolimos ateities (20-100 metų į priekį) naujųjų technologijų pasaulį.
Horrow fantasy – siaubo siužetais paremti fantastiniai kūriniai.



Fantastika.lt patikslinimai:


Nuoširdžiai dėkojame R. Baltrušaitytei už straipsnį, tačiau norime ištaisyti kai kuriuos netikslumus, pasitaikiusius straipsnyje ir pažymėtus žvaigždutėmis:


* – fandomas. Šis žodis anaiptol nereiškia fantastų klubo, o būtent fantastų judėjimą. Jo kilmė – angliška: fan – gerbėjas, (king)dom – karalystė. T.y. fanųkaralystė. “Dorado raganos” dažnai vartoja terminą “fankaralystė”.
** – G. Beresnevičiaus patikslinimas: “Dainis Bisenieksas, manau, nėra joks milijonierius. Tiesiog žurnalistė pagalvojo, kad iš JAV į Lietuvą atsiųsti kelis tūkstančius knygų gali sau leisti tik milijonierius. Žinoma, aš nežinau nei Dainio pajamų šaltinio, nei sąskaitos banke, bet galiu pasakyti, kokiu būdu jis mums pirko knygas. Knygų siuntimas mūsų bibliotekai trunka jau daugiau kaip 10 metų. Padalinus atsiųstų knygų skaičių (apie 3500) iš metų, gauname apie 300 – 350 knygų per metus. Tai nėra jau baisiai daug, tiesa? Atsiųstų žurnalų skaičius – apie 700. Knygas jis perka prie bažnyčių esančiuose labdaringuose knygynėliuose, kuriuose už 1 dolerį gali gauti 2-3 padėvėtas knygas (tokių knygų jis mums atsiuntė daugiausia). Paskutiniųjų metų knygas (yra net šių metų leidimo) jis gauna už dyką iš savo draugų, kurie recenzuoja naujas knygas leidykloms ar žurnalams. Dar yra “not for sale” knygų, t.y. dar be galutinės redakcijos leidimai, laikinais viršeliais, skirti kritikams, kad žinotų, kokia knyga netrukus pasirodys knygynuose. Visa tai įvertinęs, spėju, kad Bisenieksas nėra milijonierius. Bet tai nesumenkina jo indėlio į mūsų klubo bibliotekos kūrimą. Netgi atvirkščiai – galime tik nulenkti galvą už jo pasiaukojimą. Tai tikras fanas, visa esybe atsidavęs fantastikai. Į milijonierių jis nebuvo panašus ir tuomet, kai lankėsi mūsų klube ir apžiūrinėjo biblioteką. Greičiau jis priminė tipišką savo srities gerbėją, beje, taupantį lietuviškus centus…”
*** – mokslinės fantastikos pradžia net ir JAV  tesiekia tarpukario laikus, o J. Pilyponis kaip tik ir pradėjo rašyti fantastiką maždaug tuo pat metu, kai šis žanras dar tik kėlė galvą JAV.
**** – mūsų žiniomis, šio autoriaus vardas yra Gintautas Kęstutis Ivanickas.
***** – žodynėlyje pateiktus paaiškinimus reikėtų iš esmės tikslinti, pildyti. Tačiau jeigu jau apsilankėte fantastika.lt, tai tikimės, kad puslapyje esanti informacija jums leis patiems susiformuoti nuosavą žodynėlį.



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
 

Savaitėlė – 1

Nr. 1. 2001.04.20 SAVAITĖS TEMA – A. SAPKOWSKI”O RAGANIUS A.Sapkowski – lenkų fantasy Asas (pravardės kilmė aiški – atkreipkite dėmesį į inicialus…).1986 metais niekam nežinomasAS […]
Archyvas
 

 
 
 

Savaitėlė – 34

Nr. 34. 2002.12.10 Iš knygų puslapių – į plačiuosius ekranus… Fantastinių ekranizacijų bumas Pastaraisiais metais J.R.R. Tolkien“as jau krito nuo P. Jackson“o (“The Lord of […]
Archyvas
 

 
 
juratekastytis1[1]

Muzika: Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys

Roko opera “Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys”       Kompozitorius Rokas Radzevičius, libreto autorius Rimvydas Stankevičius       Kodėl gi fantastika.lt rašo apie […]
Archyvas