Tylioji Kalva: tyliam tvenkiny velniai veisiasi
Po tokių „hitų“, kaip „Doom“ ir „Resident Evil“ viso pasaulio kompiuterinių žaidimų fanai su nerimu laukia, koks gi dar žaidimas bus sudirbtas nuo idėjų trūkumo dūstančių Holivudo prodiuserių. Sklinda kalbos, kad liūdnai pagarsėjęs savo nevykusiomis žaidimų interpretacijomis Uwe Boll ėmėsi ekranizuoti dar liūdniau pagarsėjusį kompiuterinį žaidimą „Postal“. Na, na – gero nėra ko laukti, juolab kad paskutinis jo „šedevras“ buvo „Bloodrayne“, kur filmo siužetas beveik nieko bendra neturėjo su žaidimu. Ačiū Dievui, prie pastarojo projekto nei jis, nei Polas Andersonas nebuvo prileisti per patrankos šūvį.
Bendras amerikiečių ir japonų projektas, sukurtas remiantis kultiniu tapusiu siaubo žaidimu „Silent Hill“ pasirodė besanti maloni išimtis. Jau pats žaidimas buvo ne buka monstrų šaudyklė, bet kraupus „quest“ ir „shooter“ žanrų mišinys. Filmas manęs nė kiek nenuvylė.
Keli žodžiai apie filmo siužetą: Rozos Da Silva įdukra Šaron kenčia nuo lunatizmo, košmarų ir epilepsijos. Tampoma traukulių ji kiekviną sykį šaukia „Sailent Hilas! Sailent Hilas!“ Roza, nusprendusi, kad mergaitės nelaimių prižastis slypi būtent šiame apleistame miestelyje, išvyksta į nepaprastai pavojingą ir košmariškų nuotykių kupiną kelionę…
Man neteko žaisti paties žaidimo, (ir šiuo atveju tai buvo privalumas, nes apturėjau nepaprastą malonumą sekioti paskui Rozą amžinu rūku paslėptomis gatvėmis ir spręsti galvosūkius, atkeliavusius iš žaidimo), bet kiek teko kalbėti su žaidėjais, filmo kūrėjai laikėsi pagrindinės „Silent Hill“ siužeto linijos ir pakeitimai buvo greičiau kosmetiniai, – po tą velnio miestelį bėgioja ne tėvas, kaip žaidime, o motina. Matyt, prodiuseriai nusprendė, kad moteriškas personažas bus ryškesnis ir įtikinamesnis. Tėvui buvo paliktas antraeilis vaidmuo. 
Ypač džiugina tiksliai atkurta šizofreniška žaidimo atmosfera, net filmo garso takelis buvo perkeltas iš pirmosios žaidimo dalies. Tie, kas žaidė „Silent Hill“, bus patenkinti beveik tobula siužeto ir atmosferos rekonstrukcija, kitiems gi, tarp kurių ir nuolankus jūsų tarnas, bus įdomu sužinoti, kodėl Sailent Hilą dengia amžinas rūkas, kodėl čia visą laiką sninga pelenais, iš kur kyla visi miestelį terorizuojantys košmarai, už kokias nuodėmes kenčia Sailent Hilo bažnyčioje vegetuojanti sekta ir kodėl didžiausias blogis įsikūrė vietinės ligoninės „Tryliktoje palatoje“.
Noriu atkreipti potencialios auditorijos dėmesį į atmosferiškiausią šių metų siaubo filmą ir geriausią kompiuterinio žaidimo adaptaciją per visą kino istoriją! Verdiktas vienas – žiūrėti! Ir ne bet kur, o plačiajame ekrane! Tiek tobulai atkurta žaidimo atmosfera, tiek įtemptas siužetas, tiek įtaigūs specialieji efektai prikaustys jūsų dėmesį prie ekrano ir ne sykį privers giliau įsisprausti į minkštą kino teatro kėdę. Jei mėgstate pakutenti sau nervus, nepraleiskite šio reginio – jis to vertas!
Lord Sauron
