Straipsniai

2014-01-01
 

Savaitės straipsnis: Fantastikos filosofija [6]

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas

[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9]


VISOKIOS PABIROS


 


Suprantama, čia pateikta anaiptol ne visų fantastinių knygų “filosofija”. Visko surinkti paprasčiausiai neįmanoma, pagaliau ir neverta. O ir įgriso galų gale – juk vardan teisingumo teko skaityti ne vien tas knygas, kurios man patinka… Bet lieka dar šis tas. Juk fantastika – ne vien knygos, tai dar ir filmai, paveikslai, muzika. Apie paveikslus kalbėti nesiryžtu: vėlgi baisiai daug vietos užimtų. Su filmais kaip ir viskas aišku: jie arba fantastiniai, arba ne. O štai muzika… Trumpai tariant, fantastikos mėgėjai turėtų žinoti bent “Uriah Heep”, “King Crimson”, “Rare Bird”, “Pink Floyd”, Veikmano, Kuperio, Niemeno bei kai kurių kitų to laikotarpio “muzikontų” kūrinius. Ypač nemadinguosius – “studijinius”, kaip tuomet būdavo sakoma. Siaubo mylėtojams tiesiog būtina paklausyti “Atomic Rooster” (šitie nestudijiniai), mažų mažiausia “Death Walks Behind You”, taipogi šio to iš “Black Sabbath”. “Tikros” mokslinės fantastikos mėgėjams turėtų patikti Veikmano “Kelionė į Žemės centrą” (nors “No Earthly Connection” skamba nepalyginamai įspūdingiau), o prablaivėjimui patartina pasiklausyti Niemeno “Katarsio”; tiesa, ne kiekvienam pakanka kantrybės išklausyti šį kūrinį nuo pradžios iki galo… Fentezi mėgėjams tikriausiai labai tiktų “Uriah Heep” “Demonai ir raganiai”, “Burtininko gimtadienis”, jau nekalbant apie “Sugrįžimą į fantaziją”. Ir, aišku, geriausieji “King Crimson” kūriniai… Tiek to, visko išvardinti neįmanoma. O štai truputis mistikos: Kuperio “Welcome to my Nightmare” (taigi ir “Steven” su “Years Ago”) sukurtas dar prieš 1975 metus, kada iki Stiveno Kingo knygos “It” buvo likęs dar šmotas laiko, o iki Stiveno Spilbergo filmo – dar daugiau… Įdomu štai kas: tiek Kuperio gabalas, tiek rašytojas Kingas, tiek režisierius Spilbergas vadinasi vienu vardu – Stivenas. Bet čia dar ne viskas. Kuperio kūrinyje tai, kas Kingo romane bei Spilbergo filme parodoma iš “teigiamų herojų” – vaikų, kurie vėliau suaugo – požiūrio taško, Kuperio diske (primenu – diskas pasirodė anksčiau!) išdėstoma taip, kaip tai suvoktų neaiškusis “negerietis”… Be to, gana įtaigiai. Mistika? Kelionės laiku? Bala žino… Greičiausiai sutapimas. Bet įdomus.

Kodėl būtent tas laikotarpis – juk “fantastinės” muzikos būta ir džiaze, ir disko, ir, be jokios abejonės, klasikoje netgi anksčiau Berliozo? Nebent tik “bumčikuose” nieko panašaus nerasi… Turbūt todėl, kad aptariamuoju laikotarpiu gana didelį vaidmenį vaidino ir tekstai, o juk padorią citatą tik iš teksto tepaimsi. Ir dar: tuo metu bitnikų laikai jau buvo pasibaigę, o pankų bei vėlesnių “kietuolių” dar neatėję – gyvavo iliuzija, jog gali džiaugtis nuosava laisve nesikėsindamas į svetimą laisvę, buvo pripažįstama vaizduotės ir fantazijos vertė… Žodžiu, to laikotarpio muzika pasižymi labai glaudžia sąsaja su fantastika. Bala nematė, tingiu aiškinti. Paprasčiausiai pateiksiu žiupsnelį citatų iš fantastinių filmų bei tam tikro laikotarpio muzikos kūrinių. Tiesiog neturiu kur kitur kišti, o išmesti gaila.


Ateitis turi savo kainą.


Čia buvo pelkės, bet kalbininkai paliepė vadinti jas šlapiavietėmis.


Dalis tavęs miršta sulig kiekviena praeinančia diena.


Ir visi nebaigti darbai lieka gyviesiems…


Išdidumas visuomet ateina prieš kritimą.


Jei pralaimime mes, laimi mūsų tėvai.


Jei vėjas pakankamai stiprus, tai ir kalakutai skraido.


Jeigu man negalima į dangų, tai ar mane įleis į pragarą?


Jeigu manai, kad tavo gyvenimas visiškai nevykęs, nes kaimynams sekasi, prisimink, kad viskas tik didžiulė iliuzija, ir giliai širdyje mes visi vienodi.


Jeigu tau labai norisi pačiužinėti ant plono šiuolaikinio gyvenimo ledo, nenustebk, kai ledas po kojomis įskils.


Kad nugalėtum mirtį, pakanka numirti.


Kai tu kalbi su dievu – tai malda, bet kai dievas kalbasi su tavimi – tai jau šizofrenija.


Kam tikram vampyrui netikri dantys?


Ko verta karaliaus karūna, kai tu vienišas prirakintas tamsoje?


Meilė kaip deguonis – gaudamas per daug apkvaisti, gaudamas nepakankamai miršti.


Neleisk, kad nebaigti darbai tave pribaigtų.


Nesileisk apkvailinamas radijo, televizijos, žurnalų – jie tau rodo, koks turėtų būti tavo gyvenimas, bet tai tik kažkieno kito fantazijos.


Pasaulio pabaiga prasidės nuo abejingumo.


Pinigai… Dalink juos teisingai, bet nesigviešk riekės nuo mano pyrago!


Pirmyn – sušuko kažkas iš užnugario, ir pirmoji greta žuvo.


Skausmas ir baimė sunaikina grožį.


Šėtonas į teismą nepaduos!


Šiandiena – tik vakarykštės dienos rytojus.


Tai, ko išmoksi, priklauso nuo to, kas tave mokys.


Tu taikinys vien dėl to, kad gyveni.


Žmonės, besislepiantys už iliuzijų sienos, nepastebi tiesos, kol ne per vėlu.


Žmonės, kurie gauna viską, praranda savo sielą.


< Atgal Toliau >



Apie autorių

Archyvas




 
Susiję