Skaitiniai

2002-07-24
 

Savaitės straipsnis: Budrys

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags:



Gediminas Beresnevičius


Algis Budrys


“Aš esu rašytojas. Profesionaliai esu daręs daugelį dalykų – kai ką susijusio su rašymu, kai ką visiškai ne. Tačiau nuo aštuonerių metų aš arba buvau mokslinės fantastikos ar fentezi rašytojas, arba norėjau juo būti” – teigia mūsų tautietis JAV fantastas Algis Budrys. Jo vardas yra įtrauktas į 25 žymiausių XX a. antros pusės rašytojų fantastų sąrašą, jo biografija ir kūrybos analizė pateikta Charles Platt knygoje “Kas rašo mokslinę fantastiką” (šalia I.Asimovo ir kitų 30-ties geriausių fantastų), jo kūriniai – pripažinta mokslinės fantastikos klasika, jo kūryba minima ne viename kritiniame straipsnyje, ne vienoje fantastikos problemas gvildenančioje knygoje… Gaila tik, kad iki šiol Algis Budrys mažai žinomas mūsų šalyje.


Rašytojo senelis buvo užsitarnavęs tam tikrą padėtį carinės Rusijos valstybės tarnyboje, tad ir savo sūnų jis įtraukė į imperijos biurokratinę mašiną. Revoliucija būsimo rašytojo tėvą užklupo Vladivostoke. Į Lietuvą jis grįžo po trejų metų ilgų klajonių po Kiniją ir kitas šalis, su daugybe šautinių ir kardo kirčių žaizdų, vos nemiręs nuo vidurių šiltinės. 1927 m. Budrio tėvas kaip Lietuvos diplomatas ėmė tarnauti Rytų Prūsijoje. Čia 1931 m. ir gimė Algirdas Jonas Budrys.


“Mes visuomet gyvenome priešiškoje aplinkoje, – prisimena rašytojas. – Buvo tik du žmonės, su kuriais galėjau kalbėti diena iš dienos, tai – motina ir tėvas. Visi kiti buvo vokiečiai. Jie buvo puikūs, taikūs žmonės, labai kaimyniški… Aš kalbėjau vokiškai su geru prūsišku akcentu ir įsivaizdavau esąs mažas kareivis, kurį mūsų kaimynai puoselėjo manyje. O vėliau jie padarė tai, kas visiškai pakeitė mano gyvenimą… Buvau 4 metų amžiaus. Prisimenu uždususį žmogų, keliais šliaužiantį per mūsų pievelę, beviltiškai mėginantį pasiekti krūmus, vyrą ir moterį iš skausmo besiraitančius ant žemės ir sugriebusius vienas kitą. Esu 4 metų ir staiga suvokiu, jog nieko nežinau apie pasaulį, išskyrus tai, kad jis pilnas monstrų-vilkolakių.” Budrys tvirtina, kad fantastikos link jį pastūmėjo… Hitleris!


1936 m. Budrių šeima emigravo į JAV. Rašytojo tėvas atstovavo nepriklausomos Lietuvos vyriausybę tremtyje, ir jis kurį laiką dirbo tėvo padėjėju. Tėvas sūnų auklėjo patriotizmo dvasia. Jis nuolat kartodavo: “Aš išlaisvinau Klaipėdą, tu išlaisvinsi Vilnių” (Budrio tėvas vadovavo Klaipėdos sukilimui). Tai tapo Budrio gyvenimo pareiga. Tas faktas, kad jis buvo susiję su emigracine vyriausybe, manau, yra “kaltas” dėl to, kad sovietmečiu mes negalėjome susipažinti su rašytojo kūryba, nors Budrys Vakaruose buvo laikomas neblogesniu apsakymo meistru už Robertą Šeklį.


A.Budrys studijavo Majamio ir Kolumbijos universitetuose, dirbo įvairų darbą. Pirmąjį fantastinį apsakymą jis perskaitė būdamas 8 metų ir netrukus nusprendė, jog rašyti fantastiką – nuostabus dalykas. Jis galvojo, jei žmogaus pavardė išspausdinta “Planet Stories” ar “Thrilling Wonder Stories” žurnaluose, pasaulis jam dovanoja rolsroisus ar namus Kalifornijoje. Jis manė, kad turintys automobilius ar namus yra to verti. “Daugeliu atvejų esu pavojingai kvailas ir iki šiol turiu daugelį sunkiai pasiektų praktinių žinių, kuriomis netikiu, nes jos prieštarauja vaikystėje suformuotoms nuostatoms, – tvirtina Budrys. – Aš – romantikas. Manau, kad vertybės yra aukščiau visko. Kai man į galvą šauna siužetas apsakymui, vienas iš klausimų, kuriuos tuo metu imu svarstyti, yra: šį apsakymą galėtų parašyti kažkas kitas, bet ar jis vertas manęs?”


Pirmasis rašytojo apsakymas “Aukštas tikslas” (The High Purpose) pasirodė Dž. Kempbelo (John W.Campbell) redaguojamame žurnale “Astounding Science Fiction” 1952 m. Peršokti aukštai Kempbelo iškeltą rašytojams fantastams keliamų reikalavimų kartelę pavykdavo toli gražu ne kiekvienam. Antrąjį apsakymą Algis Budrys pardavė “Galaxy Science Fiction” žurnalui, trečiąjį – “Space Science Fiction”. Visi trys apsakymai buvo parduoti per 3 savaites. Tam didele dalimi pasitarnavo Frederik Pohl, tuo metu dirbęs jaunojo rašytojo literatūros agentu.


Kurį laiką Budrys gyveno “Space” žurnalo redaktoriaus Lester del Rey bute. Per 9 mėnesius šis ne mažiau žymus už Dž.Kempbelą redaktorius, rašytojas ir daugelio rinkinių sudarytojas perteikė Budriui rašymo meno pagrindus, kurie fantastui padėjo tapti tikru rašytoju.


A.Budrys dirbo nepaprastai daug, jį apėmė tikras įkvėpimas: kartais per dieną parašydavo du publikavimo vertus apsakymus! Tad nenuostabu, kad kurdamas “humanitarinės” pakraipos socialines problemas keliančius apsakymus A.Budrys labai greitai prasimušė į žanro lyderius. Įvairiuose žurnaluose publikuojami jo kūriniai, pasirašyti pseudonimais: David C. Hodgkins, Ivan Janvier, Paul Janvier, Robert Marner, William Scarff, John A. Sentry, Albert Stroud ir (bendradarbiaujant su Jerome Bixby) Alger Rome.


A. Budrio pirmojo romano istorija ilga. 1954 m. pasirodė sutrumpinta romano versija, pavadinta “Netikra naktis” (False Night). Papildytas naujais epizodais romanas “Kažkas nemirs” (Some Will Not Die) išspausdintas 1961 m. Romane vaizduojama maro nusiaubta Amerika. Globalinės katastrofos ištikto pasaulio vaizdavimas – viena populiariausių fantastikos temų, kuriai pradžią davė M.Šeli romanas “Paskutinis žmogus” (1826 m.).


Kitas rašytojo romanas “Kas?” (Who?), pasirodęs 1958 m., pelnė rašytojui neregėtą pasisekimą. Jo leidimas kartojamas ir šiandien. Šio politinio trilerio herojus – mokslininkas-kiborgas, kurį, įtariama, po avarijos pakeitė Tarybų Sąjungos specialistai. Jį rusų mokslininkai “surinko iš dalių”, o veidą uždengė geležine kauke. Detektyvinis siužetas sėkmingai susipina su autoriaus filosofiniais apmąstymais apie žmogaus identitetą.


Neretai A.Budrio herojai turi prototipus. Štai romane “Kas?” pulkininkas Azarinas – rašytojo tėvas. “Kas?” 1974 m. buvo ekranizuotas (režisierius Jackas Goldas), tačiau filmo pastatymas nebuvo vykęs.


Romane “Nukritęs fakelas” (The Falling Torch) vaizduojama herojiška žmonių kova su ateiviais. Kritikai šiame romane įžvelgia autobiografinių motyvų, nes grobikų iš kosmoso okupuotą Žemę nesunku sutapatinti su Lietuva. Pats autorius tai neigia, tvirtindamas neturėjęs jokių politinių ambicijų.


Šlovę rašytojui atnešė 1960 m. pasirodęs romanas “Šelmis Mėnulis” (Rogue Moon). Jis laikomas mokslinės fantastikos klasika. Kūrinio paviršiuje – nuotykiai ateivių sukurtame labirinte, kurį žmonės aptiko Mėnulyje, o giliau – daugybė simbolinių ir mitologinių motyvų. Romane pavaizduotos fantastinės idėjos buvo sėkmingai vystomos kitų žymių fantastų kūriniuose.


1961 m. “Šelmis Mėnulis” buvo tarp kandidatų gauti Hugo premiją romanų kategorijoje, tačiau premija buvo skirta Walterio M. Millerio romanui “Kantata Leibovičiui”. “Buvau nepaprastai įpykęs, – prisimena A. Budrys, – nes į “Šelmį Mėnulį” įdėjau nepaprastai daug pastangų ir maniau, kad mano knyga kur kas geresnė už “Kantatą Leibovičiui” kaip romaną. Apsakymas – puikus, bet romanas – ne. Buvau piktas ir kai kuriuose sluoksniuose prasitariau apie savo pyktį. Tai leido žmonėms manyti, kad aš dėl to išsižadėjau fantastikos. Iš tiesų mes laukėmės ketvirtojo vaiko ir turėjau susirasti pastovų darbą. Kai jį radau, buvau linkęs jame tiesiog pasilaidoti. Nuo tada iki 1974 m. visuomet intensyviai dirbau kažką kitką, ne mokslinę fantastiką rašiau.”


Į fantastikos kūrėjų gretas A. Budrys grįžo 1977 m. su romanu “Michaelmas” (Michaelmas), kuriame vaizduojama netolima ateitis. Televizijos apžvalgininkas Michaelmas patobulinto kompiuterio dėka ne tik stebi įvykius pasaulyje, bet ir kuria juos. Knygoje reljefiškai vaizduojama neoficialaus pasaulio valdovo asmenybė bei jo techninis pagalbininkas Domino, kontroliuojantis visus planetos kompiuterinius tinklus. “Michaelmas” prisidėjo prie naujos krypties – kiberpanko – atsiradimo.


Paskutinė rašytojo knyga “Sunkus nusileidimas” (Hard Landing) pasirodė 1993 m. Joje pasakojama apie įvairiais pavidalais žmonių visuomenėje užsimaskavusius ateivius.


Iš viso A.Budrys yra parašęs 8 romanus, išleidęs 3 savo apsakymų rinkinius. Rašytojas fantastų gretose laikomas vienu geriausių stilistų. Labai nedaug trūko, kad jo “Šelmis Mėnulis” ir “Michaelmas” gautų prestižiškiausią “Hugo” premiją.


A.Budrys gerai žinomas ne tik kaip kūrėjas, bet ir kaip apžvalgininkas bei kritikas, nes nuo 1965 m. reguliariai rašo aštrias knygų recenzijas “Galaxy” bei “Magazine of Fantasy and Science Fiction” žurnalams. Jo straipsniai ir esė, o taip pat knygų recenzijos išleistos atskiromis knygomis.


1993 m. sausį pasirodė A.Budrio redaguojamas žurnalas “Tomorrow Speculative Fiction”. Tai buvo naujas iliustruotas mokslinės fantastikos, fantasy ir siaubo leidinys. Keletą metų gyvavęs žurnalas vėliau buvo perkeltas į Internetą ir tapo vienu pirmųjų elektroninių žurnalų pasaulyje.


Daug energijos A.Budrys atidavė L. Rono Hubbardo projektui “Ateities rašytojai”: buvo konkurso žiuri komisijos narys, sudarinėjo rinkinius, redagavo kūrinius. Po kelerių metų pertraukos rašytojas vėl dirba šiame konkurse. Jis perskaito visus į konkursą atsiųstus darbus (o jų skaičius siekia kelis šimtus!) ir būtent jis nulemia tolesnį jų likimą – atrenka kūrinius, siunčiamus kitiems žiuri komisijos nariams, kurie nustato prizines vietas. Konkursas skelbiamas nuo 1983 m. ir apima ne tik apsakymų žanrą, bet ir grafikos darbus. Už geriausią metų apsakymą skiriama 5000 dolerių piniginė premija. Konkurso nugalėtojai kviečiami į savaitės trukmės kūrybinį seminarą, o apsakymų, įtrauktų į rinkinį, autoriai gauna honorarus. Beje, šiame konkurse gali dalyvauti ne tik amerikiečiai. Piešinių grupėje prizines vietas yra pelnę Rusijos ir Ukrainos atstovai.


A.Budrys nėra užsidaręs ir mielai bendrauja su fantastikos mėgėjais. Jis ne kartą yra dalyvavęs įvairiuose fantastikos mėgėjų forumuose, vadinamuose konventais, o 1999 m. garbės svečiu buvo didžiausiame Lietuvos fantastikos mėgėjų renginyje “Lituanicon”. Tokio garbingo svečio sulaukta pirmąkart. Rašytojas pasakė kalbą, atsakinėjo į klausimus.


Viešėdamas Lietuvoje A.Budrys su žmona Edna aplankė gimtinę, tėvo išlaisvintą Klaipėdą. Žavėjosi naujais pastatais, gerai sutvarkytais keliais, bet nurodė dar daug taisytinų dalykų. Paklaustas apie kūrybinius planus, A.Budrys prisipažino rašantis romaną, kuriame vaizduojami įvykiai apims laikotarpį nuo 2000 iki 3000 metų.


Lietuvių kalba kol kas tebuvo pasirodęs tik vienas apsakymas “Tūnantys prieblandoje” žurnale “Kaukas” (1991 m. Nr.1) ir apsakymų rinkinyje “Užslinks naktis”. Džiugu, kad “Vagos” leidykla jau išleido A.Budrio romaną “Šelmis Mėnulis”. Nors rašytojas norėjo, kad romanas vadintųsi “Mirties mašina” – labiau atitinka knygos esmę.


Šiuo metu rašytojas su žmona gyvena Evanstone, Ilinojaus valstijoje, džiaugiasi savo išaugintais sūnumis ir parašytomis knygomis.



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
 

Savaitėlė – 1

Nr. 1. 2001.04.20 SAVAITĖS TEMA – A. SAPKOWSKI”O RAGANIUS A.Sapkowski – lenkų fantasy Asas (pravardės kilmė aiški – atkreipkite dėmesį į inicialus…).1986 metais niekam nežinomasAS […]
Archyvas
 

 
 
 

Savaitėlė – 34

Nr. 34. 2002.12.10 Iš knygų puslapių – į plačiuosius ekranus… Fantastinių ekranizacijų bumas Pastaraisiais metais J.R.R. Tolkien“as jau krito nuo P. Jackson“o (“The Lord of […]
Archyvas
 

 
 
juratekastytis1[1]

Muzika: Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys

Roko opera “Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys”       Kompozitorius Rokas Radzevičius, libreto autorius Rimvydas Stankevičius       Kodėl gi fantastika.lt rašo apie […]
Archyvas