Vyčiui atminti
Mano kaimynas Michajus, kurį kai kurie vadina Miša, o kiti – Mišeliu, mėgsta pasakoti nutikimus iš savo spalvingos praeities. Sako: sykį ir aš sukau kiną. Įrengiau rūsy studiją, paruošiau dekoracijas: na, žinai – čiužinys, žvakės… Bet paskui atėjo žmona ir atleido pagrindinę aktorę.
Atsidūsta ir priduria: taip ir negavau Oskaro. Tik šonkaulis lūžo.
Tai jau kaip susivokėt, šiandien – apie kiną. Ne tą, kur iš Kinijos, o tą, kur per teliką rodo. Nesgi iš visų meno rūšių pati svarbiausia mums yra kinas, kaip kad pastebėjo patys žinote kas.
Papasakosiu ne apie holivudinį kiną, o apie tą, kurį gaminome su būreliu draugų ir bendraminčių. Tiesa, kaip ir Michajus, Oskaro negavom, bet bent jau šonkaulius išsaugojom.
KAIP GIMĖ IR KAIP UŽSILENKĖ STUDIJA “BANG!”
NA IR APIE TAI, KAS BUVO TARP
“Sauja juanių”
Viskas prasidėjo prieš 10 metų, maždaug tuo pat metu, kai nugaišo senoji “Savaitėlė”. O gal ir logiška, kad vieną veiklą pakeitė kita.
Pradžioje buvo žodis, ir tas žodis buvo “atiduok kaukolę”. Buvo toks japonų animacinis filmas apie Batuotą Katiną, tai va – frazė iš ten. Vaikystėje baisiai jau patiko tas filmas, kaip ir jo tęsinys “Batuoto katino kelionė aplink pasaulį”. Ir taip jau nutiko, kad jau visai brandžiam amžiuje į rankas pakliuvo du DVD diskai su šiais filmais.
Viskas gerai, bet džiaugsmu visuomet norisi pasidalinti, juolab sūnui tuo metu buvo aštuoneri – pats metas bičiuliautis su katinais: basais ir batuotais. Deja, filmai buvo įgarsinti tik rusų kalba. Nusprendžiau, kad tai manęs nesustabdys. Ir pradėjau ruoštis įgarsinimui lietuviškai.
Bet kaip žinom – žmogus šaudo, o Dievas sėmkes gliaudo. Kol išsiverčiau tekstą, prekyboje kaip tik pasirodė “Batuotas katinas” būtent su tuo pačiu, iš vaikystės prisimenamu, vertimu – atiduok kaukolę, sakau, atiduok kaukolę. Tuoj pat lietuviškai pasirodė ir antroji dalis – apie kelionę aplink pasaulį. Net apmaudu patapo. Tiek ruošiausi, planavau…
Tačiau apvaizda manęs pasigailėjo. Paaiškėjo, jog yra ir trečioji dalis – “Batuotas Katinas laukiniuose vakaruose”. Parsisiunčiau iš Rusijos DVD, pažiūrėjau. Ir vos tik pradėjęs žiūrėt, supratau – šitos galimybės tai nepraleisiu. Juk tai it kokia “Maximos” akcija – du už vieno kainą. Ir batuotas katinas, ir mano mylimas žanras – vesternas.
Tuo metu kaip tik populiarumo viršūnėje buvo vadinamieji “linksmieji” vertimai, kai pakeičiamas ne tik muzikinis takelis, bet ir visai kita prasmė suteikiama dialogams. Toksai Dmitrij Pučkov, internetuose žinomas kaip Goblinas, taip šauniai pasidarbavo ties “Žiedų valdovu”, kad ir glušam buvo aišku – tuoj pasipils mėgdžiotojai.
Tai ir aš nusprendžiau pabeždžioniauti. Pasidalinau planais su pingwinu (kadangi nežinau, kas nori būti paviešintas, kas ne, tai čia ir toliau tekste visus istorijos dalyvius įvardinsiu nikais, kuriais dangstėmės tūnodami irc kanale sf&f tais gūdžiais laikais, kai Zuckerbergas dar tik testavo pirmąją Facebook versiją), pasitelkėme pagalbon dar keletą žmonių ir ėmėmės darbo.
Taip gimė studija “Bang!”, taip atsirado pirmasis filmas – “Sauja juanių”, kurio premjera įvyko 2005 metais kasmetinio Lietuvos fantastų konvento metu.
Nuo to laiko neretai darbe naudoju begarsinant “Saują juanių” gimusią frazę “daryti peliukus”, t.y. greitinti garsą, siekiant išgauti plonesnius ir juokingus balselius. Retsykiais išsprūsta ir frazė, skambanti filme: “mirkyk ožį”.
Žodžiu, neįsivaizduoju, kaip žiūrovams, o mums patiems buvo smagu. Mums – tai tiems, kas atidavė “juaniams” savo balsus: Laiswas, Linxmas, Jille, Phaeton, Kliaksa, gato, pingwinas bei bangis.
“e-Bola”
Aišku, pirmas blynas buvo apsvilęs – aš dar tik jaukinausi montažo programą, su garsu išvis nelabai mokėjau dirbti, tad gavos tai, kas gavos.
Tačiau, kaip sako liaudis, blogas tas vėlyvis, kuris nenori Oskaro.
Antrasis bandymas buvo gerokai pretenzingesnis. Užsimojome iš dviejų filmų “Ghost in the shell”, bei “Ghost in the shell 2: Innocence” pagaminti 4 dalių mini serialą apie virusą, vienodai pavojingą žmonėms ir kiborgams. Idėja buvo, vaizdą aš jau buvau kaip reikia susikarpęs ir susimontavęs. Net muzikinis takelis jau buvo parinktas, trūko tik dialogų. Ir taip man vis neatrandant laiko jais užsiimti, pagalbon atskubėjo Kliaksa. Nebepamenu, kiek laiko jai užtruko surašyti dialogus, bet man pasirodė, jog velnioniškai greitai. Jau bebaigiant garsinti kilo mintis dar ir dainą titrams įrašyti. Įdainuoti neatsisakė kwietkelis. Nuo tų laikų aš vis paerzindamas retsykiais ją pavadinu Tutiku, mat priedainyje ten buvo žodžiai “Tu tik sustok, tu tik palauk…” ar panašiai. Ir dublis po dublio kartojant įrašą tas “Tutik sustok, tutik palauk…” ėste įsiėdė į smegenis.
Etatinių balsų nepakako, tad kwietkelis ne tik sudainavo, bet ir buvo priversta įgarsinti vieną kitą frazę. Ieškodamas balsų paskelbiau atranką fantastų forume. Čia irgi nutiko istorija lyg iš holivudo filmų – atėjo perklausai mergina, kurią lydėjo draugė. Na, jūs jau supratote – būtent toji draugė ir liko kartu su mumis garsinti filmo.
Pradžioje pagrindinę heroję garsino Laru, bet paskui nelabai sekėsi suderint laiką, tad filme už Bolą jau kalbėjo Tyliai. Užtat treileryje Bola vis dar kalba Laru balsu.
Yra ten viena scena, kur laborantė kalba nepaleisdama cigaretės iš lūpų. Ir ko tik mes nedarėme, kad išgautume atitinkamą artikuliaciją. Vargšė Fuego: iš pradžių jai teko laikyt burnoj pieštuką, bet jis buvo per sunkus. Tuomet įkalbėjom nerūkančią merginą pabandyti kalbėti su cigarete. Bingo! Tiesa, pasiteisindamas pasakysiu, kad prisidegti cigaretės nevertėm – ne žvėrys gi mes.
Taigi, be dainingojo kwietkelio, Laru, Tyliai bei Fuego balsus filmui atidavė Laiswas, Linxmas, pingwinas, Laimiuz, Burnikė, Miau ir bangis.
“E-bolos” premjera įvyko 2006-jų gegužę Vilniuje, Lituanicono metu.
“Andžela ir demonai”
Tais pačiais 2006-aisiais kažkas iš vilniečių užklausė ar “Bang!” paruoš kokį filmą rudenį vykstančiam Huconui. Tačiau “balsus” vasarą sugaudyt ne taip jau lengva, o ką gali padaryti be balsų? Aišku, ką – nebylų kiną. Taip gimė “Andžela ir demonai”, filmas, kuriame sutiko suvaidinti Angelina Jolie, Nicolas Cage, Harrisonas Fordas ir aibė kitų “kinematografo žvaigždžių”. Kaip juodraštinė medžiaga filmui pasitarnavo abi Tomb Raider dalys, bent du filmai su Indiana Džonsu, Mr. and Mrs. Smith, National Treasure ir gal dar kas nors, ko nepamenu. Kadangi filmas buvo nebylus, tai beliko tik susimontuoti, sutitruoti dialogus, uždėt kliapo garsą ir voila!
“Dienos įkaitas”
Apetitas augo ir pingwino vis baksnojamas bei raginamas, ėmiau judinti didžiausią studijos “Bang!” projektą – 13 dalių miniserialo “Day Break” vertimą į lietuvių kalbą. Vertimas, kurį draugiškai dalinomės keliese, sustojo kažkur ties 6 ar 7 serija. Įgarsinom tik dvi, kurias ir parodėme 2007-aisiais Lituanicono Šiauliuose metu. To paties konvento metu buvo įrašytas Dorado kvarteto koncertas, vėliau to įrašo pagrindu pagamintas DVD “Monstrų muzika”. Tik dabar apsižiūrėjau, kad nuo tų laikų mano statusas gmail’e nepasikeitęs – kaip grįžęs iš Šiaulių įrašiau “iš po lovos”, taip ir liko. O kaltas Dorado kvartetas, tame koncerte sudainavęs: “bangi, lįski iš po lovos”.
Štai čia beveik jau galima ir dėti tašką. Planų dar būta įvairių, studija prisidėjo gaminant “Vaidilybės” DVD, pamontuojant klipą iš nepatekusios spektaklin dainos, bet tai ir viskas.
Į ten, iš kur negrįžtama, išėjo Vytis. Reikia pripažint, kad jis buvo labai svarbi studijos “Bang!” dalis. Būtent jis nuolat spardė man į subinę ir ragino “darom!”.
Nebespardo. Tai ir nebesidaro.
Pasiilgstu jo. Pasiilgstu ir gyvųjų – visų, su kuo buvo taip smagu žaisti studiją “Bang!”
O čia galima pasiskaityti, kas pasakota apie “e-Bolą” iškart po premjeros.
