Nr. 21.
2002.01.16
SAVAITĖS TEMA – ŽIEDO BROLIJA (VĖL)
Interviu su “ŽIEDŲ VALDOVO” kūrėjais
Kl.: Jūs sakote, jog sulaužėte visas sterotipines Holivudo taisykles. Kaip tai suprasti?Jackson (režisierius): Tarkime, jūs kažkam, norinčiam pastatyti tris kinofilmus, davėte 270 milijonų dolerių – tokiu atveju tikrai nepasirinksite manęs. Jūs nepasirinksite nedidelės Naujosios Zelandijos kompanijos specialiųjų efektų sukūrimui. Nepasirinktumėte scenariste ir Philippa”os Boyens, kuri ligi šiol nė sykio nėra kūrusi scenarijaus. (Juokiasi).
Kl.: Kaip šis projektas prasidėjo?
Jackson: Na, 1995-aisiais Miramax perpirko “Žiedų valdovo” ekranizacijos teises. Studijos vadovas norėjo pastatyti vieną filmą, nes du – pernelyg brangu. Tačiau nusprendęs, jog kūrinio apimtis vis dėlto per didelė, sutiko statyti du filmus. Per susitikimą su “New Line” kaip tik aptarinėjome bendradarbiavimo sąlygas. Bob Shea iš “New Line” pasiteiravo: “Kodėl jūs norite dviejų filmų, jeigu knygos yra trys?”. Tą akimirką supratau, jog šis projektas turi perspektyvą.
Kl.: Kiek ekranizacija artima knygai?
Jackson: Rašydami scenarijų, mes žinojome, kad darysime šiokius tokius pakeitimus. Turiu omeny, kad tiesiog neįmanoma to išvengti. Filmas stipriai skiriasi nuo knygos. Mes stengėmės išlaikyti dvasią, tačiau detalės skiriasi.
Kl.: Kas inspiravo jūsų ekranizacijos viziją?
Jackson: Mes labai norėjome, kad filmas būtų kuo artimesnis knygai. Mes norėjome pajusti Viduržemės dvasią. Tolkien“o trilogija mums buvo tarsi biblija. Taip pat mes bendradarbiavome su dviem nuostabiais dailininkais, iliustravusiais profesoriaus kūrinius – Alan Lee ir John Howe.
Kl.: Kokią sceną buvo sunkiausia filmuoti?
Jackson: Scenas Bilbo namuose. Mes padarėme du vienodus, tačiau skirtingo dydžio namus. Viename filmavome Gendalfą, kitame – Bilbo ir Frodą. Mat hobitai turėjo atrodyti 4 pėdų ūgio, o Gendalfas – 6.
Kl.: Ar jūsų negąsdina galimybė, jog visą laiką busite žinomas kaip Frodo?Elijah Wood: Neigiamos pasekmės? Nežinau; vykdamas į Naująją Zelandiją apie tai negalvojau. Aš nemanau, kad tai sukels neigiamas pasekmes. Manau, jos bus tik teigiamos. Tai juk – trys metai žiniasklaidos dėmesio centre. O aš dabar esu visiškai laisvas daryti tai, ką noriu, dalyvauti kituose filmavimo projektuose.
Kl.: Ar jūs skaitėte Tolkien“o kūrybą anksčiau?Ian McKellen: Skaičiau “Hobitą”. Tačiau nebuvau girdėjęs apie “Žiedų valdovą”. Aš esu labai užsiėmęs žmogus, ne toks, kaip Christopher Lee, kuris kiekvienais metais skaito šią knygą.
Kl.: Ar dabar jūs perskaitėte šią knygą?
Ian McKellen: O, taip. Ji tapo mūsų visų biblija. Gendalfo drabūžiuose buvo netgi speciali kišenė, kurioje ją nešiojausi.
Kl.: Kaip filmavote kovos su Sarumanu (Christopher Lee) sceną?
Ian McKellen: Žinoma, aš ir Christopher esame garbaus amžiaus. Mes turėjome dublerius, kurie atlikinėjo triukus. Tačiau ten, kur Gendalfas sukasi ant ratu, į grindis remdamasis savo pečiu – ten aš.
Kl.: Ar galite pakomentuoti jūsų vaidinamo herojaus charakterio transformaciją?Sean Bean: Tai buvo vienintelė jam likusi išeitis. Manau, kad kaltė ir gėda taip prislėgė Boromirą, kad vienintelis kelias išpirkti savo kalte buvo pulti į mirtiną kovą. Be to, filmo eigoje Boromiras sužino vis daugiau ir daugiau. Jis pradeda suprasti kitus, pajunta Viduržemės dvasią. Net jeigu ir buvo sutrikęs, neketino leisti žiedui jį nugalėti.
Kl.: Ar daug turėjote nurodymų kaip atskleisti Boromirą?
Sean Bean: Ne. Mums leido atrasti veikėjų charakterius patiems, Jackson padėjo tik patarimais.
Kl.: Ar suvokėte šio filmo maštabą, kai filmavotės?
Rhys-Davies: Tai nepanašu nė į vieną mano ankstesnį filmą. Galiu susilažinti iš savo marškinių, jog jis bus kur kas galingesnis nei “Žvaigždžių karai”. Ir po 20 metų jūsų favoritų sąraše “Žiedu valdovas” bus pačioje pradžioje.
Kinas ir kompiuteriai
Kokiu žinių apie kompiuterius gali pasisemti žmogus, žiūrintis kinofilmus? Ogi pamėginkime patyrinėti…Ar žinote optimalų reikiamos dosjė paieškos didžiulėje kompiuterinėje bazėje, remiantis turima fotografija, metodą? Ne, ko gero, ne. Nebent žiūrite serialą “Nešas Bridžas”. Vienoje serijų su šia užduotimi buvo susidorota įkišus įtariamojo nuotrauką į pirmo po ranka pasitaikiusio slapto informacinio kompiuterio… 3.5″ diskasukį. Šalimais stovėjęs printeris tuoj pat puolė spausdinti visą dosjė. Atpažinimo ir paieškos procesas truko beveik šešias sekundes. Taip… Aukštosios technologijos – didi jėga.
Lenkų gi seriale “Ekstradicija” tokia pat paieška buvo įvykdyta dar paprasčiau – įtariamojo vardą ir pavardę įvedė yahoo.com paieškos laukelyje ir spūstelėjo “search”. Rezultatas – visa informacija apie tą žmogų. Įskaitant ir jo kreditinių kortelių numerius bei slaptus kodus.
O kaip gi ekrane atrodo hakeriai? Kaip ir priklauso, t.y. – cool!!!
Slaptažodžius jie tiesiog atspėja (be įgimtos intuicijos hakeriu netapsi). Štai kad ir garsiojoje “Santa Barbaroje” mergiotė-hakerė (galiu taip ją vadinti?) gavusi užšifruotą diskelį su informacija, puolė kažką stuksenti klaviatūroje. Keletą kartų ekrane blykstelėjo užrašas “Bad command or file name”, o po to atsidarė failas. Beje, ar kas nors man galėtų paaiškinti, ką apskritai reiškia “slaptažodžiu apsaugotas diskelis”?
Filme “Virtualus ginklas” dešimtmetė mergaitė vaidina hakerę nuo prigimimo. Į klausimą: “Na, perkam šį kompiuterį?” mergaitė nė nesusimąsčiusi atsako: “Ne. Jis nesuderinamas su mano diskeliu”. (!)
O ką gali visagalės interneto naršyklės? O! Gal netgi – o!!! Ne veltui panaudojau žodį “visagalės”. “X-Failuose” nemarieji Malderis ir Skali nuskenuotą nuotrauką žiūri būtent “Internet Explorer” pagalba. Po to keletas pelės spragtelėjimu… ir nuotrauka neįtikėtinai išdidinta… O filme “The Net” galima pamatyti, kaip spūstelėjus pelyte raidelę “r“, esančią naršyklės “Netscape Navigator” pavadinime, buvo patekta į slaptą vyriausybinį tinklą. Štai taip!
20 kino-kompiuterių savybių
1. Herojai visuomet nepaprastai greitai suvedinėja tekstą (beje, tarpo bei trynimo klavišų niekuomet nenaudoja).
2. Filmų personažai niekuomet neįveda teksto klaidingai.
3. Bet kuriame monitoriuje raidės būna nemažesnės nei 20-30 punktų.
4. Superkompiuteriai, kuriuos naudoja NASA, CŽV ar kitos valstybinės organizacijos, visuomet turi labai paprastą grafinį interfeisą. Jeigu nėra tokio interfeiso, tuomet naudojama neįtikėtinai galinga tekstinė komandinė sistema, suvokianti literatūrinę anglų kalbą (tokia sistema leidžia pasiekti bet kurią reikalingą informaciją, tereikia tik pirmos pasitaikiusios klaviatūros pagalba surinkti kažką tokio: “Parodyti slaptus failus”).
5. Tam, kad užkrėstum kompiuterį siaubingu virusu, tereikia suvesti komandą “Užkrauti virusą”.
6. Visi kompiuteriai sujungti į globalų tinklą. Iš pagrindinio blogiečio kompiuterio informaciją galima nuskaityti netgi tuomet, kai šis yra išjungtas (kompiuteris, o ne blogietis).
7. Galingi kompiuteriai cypčioja sulig kiekvienu klavišo paspaudimu ar ekrano perpiešimu.
8. Visos valdymo panelės naudoja tūkstančio voltų įtampą ir turi įmontuotus sprogdinimo įrenginius. Apie sutrikimus kompiuteryje personažas sužino iš ryškaus plykstelėjimo, dūmų kamuolių, kibirkščių fontano ir sprogimo, kuris nusviedžia veikėją per kelis metrus nuo kompiuterio.
9. Suvedus tekstą, kompiuterį galima ramiai išjungti, nesirūpinant duomenų išsaugojimu.
10. Hakeris gali nulaužti ir kiečiausią apsaugą, atspėdamas slaptažodį iš antro karto.
11. Galima apeiti perspėjimą “Negalima pasiekti duomenų” komandos “Ignoruoti” pagalba.
12. Bet kuris kompiuteris užsikrauna nedaugiau kaip per 2 sekundes.
13. Sudėtingi skaičiavimai ir didelių apimčių duomenų užkrovimai atliekami max. per 3 sekundes.
14. Kai perkaista pagrindinis atominės jėgainės kompiuteris, visos valdymo panelės sprogsta – maždaug 10 sek. prieš sprogstant visam pastatui.
15. Jeigu herojus peržiūrinėja failą, o šis yra ištrinamas – failas kaip mat dingsta iš ekrano.
16. Jeigu disketėje yra užšifruoti failai, tai vos tik ji įkišama į diskasukį, kompiuteris tuoj pat pasiteirauja slaptažodžio.
17. Kompiuteriai gali keistis tarpusavy informacija nepriklausomai nuo to, kas ir kokioje galaktikoje juos pagamino. Visos sistemos naudoja tą patį standartinį interfeisą.
18. Kuo tobulesnis kompiuteris, tuo jame daugiau mygtuku. Tuo pat metu dirbti su tokiu kompiuteriu gali tik labai kietas profesionalas – ant mygtukų nėra jokių užrašų (išskyrus mygtuką su užrašu “Susinaikinimas”).
19. Personažui žvelgiant į monitorių, vaizdas jame toks ryškus, jog viskas (tekstai, skaičiai, etc.) atsispindi personažo veide.
20. Paieška internete visuomet duos būtent tai, ko personažas ieško, nesvarbu, kad ir kokius plačiai naudojamus žodžius jis pateiks kaip paieškos kriterijų (taip, pavyzdžiui, filme “Mission Impossible” Tom Cruise paleido paiešką pagal tokius “retus” kriterijus – “failas” ir “kompiuteris”… ir gavo net TRIS nuorodas).
Mažas eksperimentas – galite pažvelgti į rezultatą…
Parengta pagal “Kompiutery PL” medžiagą
Ką tik “iškeptos” ERIDANO knygos
 | Pfaf – 223. Philip K. Dick |
 | Pfaf – 224. William Dietz |
 |
|
SAVAITĖS CITATA:
-Jiš beprotiš?
– Atseit beprotis. Bet su daug pinigų.
– Tuomet jiš negali būti beprotiš. Aš nušimanau – jeigu žmoguš turi daug pinigų, jiš yra ekšcentriškaš.
Terry Pratchett
