Nr. 20.
2001.12.20
SAVAITĖS TEMA – ŽIEDO BROLIJA
Įspūdžiai po filmo peržiūros
Nagi, pažiūrėjau…BENDRAI:
Nors jau buvo aibė atsiliepimų SF&F konferencijoje, savo apžvalgą pateikė Antimatuoklis, tačiau nusprendžiau visgi ir aš kyštelti savąjį trigrašį.
Pirmiausiai reikėtų įspėti dėl dviejų dalykų: pirma, nesu Tolkieno fanas, neinu iš proto dėl jo “Žiedų Valdovo” (man kur kas mielesnis ir priimtinesnis “Hobitas”); antra, nesu nei R.Maskoliūnas, nei S.Macaitis – kitaip sakant, nesu kino kritikas, nors tai ir netrukdo man išreikšti savo profanišką nuomonę. Be to, ši apžvalga anaiptol nepretenduoja į šimtaprocentinės tiesos monopolį – tai tik mano subjektyvūs įspūdžiai bei nuomonė.
Kodėl paminėjau, jog nesu Tolkieno fanas? Mat dažniausiai būtent fanai nepalankiausiai priima savo kultinio kūrinio ekranizaciją, kaip kad nutiko ir Sapkowskio “Wiedzminui” kaimyninėje Lenkijoje. Šilčiausių atsiliepimų lenkų fantasy grando ekranizacija susilaukė būtent iš tų žiūrovų, kurie nė girdėti nebuvo girdėję apie Geraltą, Jenifer ir Cyri. Tai ir suprantama, mat fanai dažniausiai jau turi SAVO VIZIJĄ kaip turi atrodyti tas ar anas herojus, jie nori, kad nebūtų praleistas nė vienas, kad ir menkiausias epizodas. Na, ir visuomet pamiršta, kad filmas – tai visu pirma, režisieriaus vizija (juk ir šis turi teisę į savo nuomonę, tiesa?)
Tiek jau to, gana tuščių postringavimų, pereikime prie įspūdžių. Mano nuomone, Peter Jackson nuveikė grandiozinį darbą (reikėtų nepamiršti, jog kol kas temačiau tik trečdalį jo triūso – ir tai jau DAUG). Maža to, filmas neabejotinai geras ir pavykęs. Vien tai, kad išvydęs titrus nustebau, kad filmas baigėsi taip greit – o juk jis trunka beveik 3 valandas – byloja apie tai, jog nuobodžiauti neteko.
O Naujosios Zelandijos peizažai jau pradeda asocijuotis su su fantasy filmais – pirma “Willow”, dabar ir “Žiedų valdovas”…
AKTORIAI:
Gendalfas – labai ir labai gerai. Ian McKellen puikiai tiko šiam vaidmeniui. Po peržiūros vis susimąstydavau, kaip gi jo vietoje būtų pasirodęs Seann Connery? Vargu ar geriau…
Frodo (Elijah Wood) – stengėsi iš paskutiniųjų, jam netgi pavyko susidoroti su savo užduotimi, bet… Norėdamas susilaukti iš manęs gero įvertinimo turėtų pasidaryti plastinę operaciją. Jo amžinai išsigandusi vaikiška fizionomija šiek tiek gadino bendrą įspūdį…
Semas (Sean Astin) – mėgavausi jo vaidyba – vienas iš tikroviškiausių ir įtikinamiausių herojų. Ir dar labai linksmino jo panašumas į vieną lietuvių fendomo narį…
Bilbo (Ian Holm) – puiku. O scena, kai jis nori atimti iš Frodo žiedą – tikras perlas.
Aragornas (Viggo Mortensen) – kaip ir dera herojui – šiek tiek liūdnas, labai kietas… Vienžo, neblogai.
Gimlis (John Rhys-Daves) – toks įspūdis, kad režisierius su mielu noru būtų išmetęs šį personažą, jei nebūtų pabūgęs fanų įsiūčio. Gal jis dar atsiskleis kitose dalyse? Arven (Liv Tyler) – priešingai, nei tikėjausi, įspūdžio negadino… Na, gal tik ta scena, kai šaukė nazgulams “Jei jums jo reikia, ateikite ir pasiimkite”. Norėjosi šūktelti ir man: “Netikiu!”. Neįtikino mergiotė, kad pasiryžusi kautis iki paskutinio kraujo lašo.
Galadrielė (Cate Blanchett) – gerbiu šią aktorę, bet šį sykį būtent ji tapo labiausiai nevykusiu personažu. Kažkokia… ne jokia? Įspūdį kiek pataisė nuostabi scena, kai Frodo pasiūlė jai žiedą.
Boromiras (Sean Bean) – štai aktorius, kuriam duodu 12 balų iš 10 įmanomų. Na, žinoma, ir vaidmuo dėkingas – vienintelis iš Žiedo brolijos, sunkiai beatsispiriantis žiedo traukai. Gal todėl ir panašiausias į gyvą žmogų, o ne štampą. Pralinksmino pirmoji jo ištarta frazė – “It”s still sharp”. Prisiminus ne taip senai per kažkurią iš Lietuvos televizijų demonstruotą serialą, kuriame S.Bean atliko leitenanto Šarpo (!) vaidmenį, gaunasi labai neblogas kalambūras. Gal tokių žaidimų ir nederėtų žaisti rimtuose epiniuose filmuose, tačiau man į tai nusišvilpt – patiko, ir tiek. Gaila tik, kad Tolkienas jo nepasigailėjo ir taip anksti nudaigojo…
NEPATIKO: Orkai – pernelyg šlykštūs, isteriški nevisapročiai. Vos žvilgtelėjus, iškart aišku, kad gėris galų gale triumfuos… Tikrasis blogis turėtų būti netgi savotiškai gražus – nuo to jis tampa tik dar baisesnis… Na, bet tarkime, jog P.Jackson pasidavė žanro štampų įtakai.
Scena ant laiptų Morijoje – gražu, žinoma, bet iškart sugriovė tikrumo iliuziją.
BENDROSIOS IŠVADOS:
Vis dėlto filmas nuostabus. Pažiūrėti jį ne tik kad verta – netgi privaloma. Pavydžiu visiems, kas jį dar tik pamatys. O aš tikrai pažiūrėsiu dar sykį…
AIŠKIAREGYS ŠARLATANŲ BŪRYJE???
Sausio viduryje lietuviškai sulauksime P.K.Dick romano “Ar androidai sapnuoja elektrines avis?”. Ta proga pristatome autorių:
Vardas: DICK, Philip Kindred Gimė: 1928, Mirė: 1982
Vedė: Jeanette Marlin
Vedė antrą sykį: Kleon Apostolides
Vedė 3 sykį: Anne Williams Rubinstein
Vedė 4 sykį: Nancy Hackett
Vedė 5 sykį: Tessa Busby
Apdovanojimai: 1963 Hugo už “Man in the High Castle”
1967 British SF Award už “The Three Stigmata of Palmer Eldritch”
1975 John W. Campbell Memorial Award už “Flow My Tears, The Policeman Said”
1979 British SF Award už “A Scanner Darkly”
Filipas Kindredas Dikas, vienas žymiausių XXa. rašytojų fantastų, gimė kartu su savo sesute dvyne Džeine Čikagoje 1928m. gruodžio 16d. Tačiau nepraėjus nė pusantrų metų Džeinė mirė, o ir pats Filipas, sunkiai susirgęs, tik per plauką išvengė tokios pačios lemties. Netrukus Dikų šeima persikėlė gyventi į Kaliforniją, tad būsimojo rašytojo vaikystė prabėgo San Franciske ir Berklyje. Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje Filipas susižavėjo klasikine muzika bei filosofija. Nuo 1947-ųjų vidurio įsidarbino KSMO radijo stotyje klasikinės muzikos laidu vedėju. Dar po metų jau dirbo ir muzikos įrašų parduotuvėje. 1950-aisiais įstojo į Kalifornijos universitetą Berklyje, tačiau, užsikrėtęs pacifistinėmis nuotaikomis, atsisakė lankyti karinio parengimo kursus ir buvo išmestas iš universiteto. Pirmąjį savo mokslinį fantastinį apsakymą “Anapus driekiasi vubų kraštas” išspausdino 1952-ųjų liepą žurnale “Planet Story”. Tais pačiais metais įvairiuose žurnaluose pasirodė dar 3 jo apsakymai. Užtat 1953-iaisiais Filipas Dikas paskelbė 28, o 1954-aisiais net 30 MF apsakymų iš visų 110 savo parašytų. Dar po metų išėjo ir pirmasis MF romanas “Saulės loterija”. 1963-iaisiais jo alternatyvinės istorijos romanui “Žmogus aukštoje pilyje” paskiriama prestižinė HUGO premija.
Filipas Dikas visa siela pasineria kūrybon ir iki 1970 metų parašo 27 MF romanus. Dauguma jų leidžiami gana solidžiais tiražais ir pelno rašytojui pasaulinę šlovę. (O kur dar 7 realistiniai romanai, visi, išskyrus vieną, deja, išspausdinti tik po autoriaus mirties.) Toks besaikis jėgų švaistymas, haliucinogeninių preparatų vartojimas, negalėjo neatsiliepti Diko sveikatai ir kūrybai. Beveik visą aštuntąjį dešimtmetį rašytoją vargino sunki depresija, galų gale išsivysčiusi į vadinamąją “Daugybinių asmenybių” negalią (Multiple Personality Disorder).
Reikėtų paminėti, kad F.Dikas buvo vedęs penkis kartus ir susilaukė dviejų dukterų bei sūnaus. Mirė rašytojas nuo insulto 1982 kovo 2 dieną. Palaidotas Fort Morgane, Kolorado valstijoje, greta savo mažylės sesers Džeinės.
Pagal Diko romaną “Ar androidai sapnuoja elektrines avis?” sukurtas pagarsėjęs filmas “Likvidatorius” (1982), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Harisonas Fordas. Nemažiau garsus yra ir filmas “Viską prisiminti” (1990) su Arnoldu Švarcnegeriu, taip pat pastatytas vieno F.Diko apsakymo motyvais. Pagerbiant žymųjį rašytoją 1982-aisiais įsteigta Filipo K. Diko vardo premija, skiriama geriausiam metų MF romanui, išspausdintam minkštais viršeliais. (Dauguma rašytojo romanų iš pradžių buvo išleisti minkštais viršeliais ir tik po mirties pakartoti prestižiniais “hardcoveriais”, t.y. kietais viršeliais.)
Filipo Diko kūrybą aukštai vertino tokie garsūs Anglijos bei JAV rašytojai fantastai kaip R.Zelazny, B.W.Aldiss, J.Bruner, N.Spinrad. O genialusis lenkų mąstytojas Stanislavas Lemas, ne itin palankiai atsiliepiantis apie anglosaksų MF, išvis pavadino F.Diką “aiškiaregiu šarlatanų būryje”.
“Ar androidai sapnuoja elektrines avis?” bus jau antroji “Eridano” išleista F.Diko knyga. Pirmoji, “Ubikas” (PFAF 14t.), pasirodė dar 1994 metais.
(Nuoširdus dėkui G.Aleksoniui už parengtą medžiagą.)
Ką tik “iškeptos” ERIDANO knygos
 | Pfaf – 220. Andre Norton |
 | Pfaf – 221. Arthur C. Clarke |
 |
|
SAVAITĖS CITATA:
Juodiems darbams tamsa netrukdo…
J.R.R.Tolkien
