Nr. 14.
2001.08.06
SAVAITĖS TEMA – CYBERPUNK”as KINE (2)
Kiberpankas ir jo satelitai kino ekranuose (2)
(Pabaiga. Pradžia – “Savaitėlėje” Nr.13)
Na, “Matrix”, žinoma, įspūdinga vien savo specefektais. Tačiau reikia paminėti filmus, kurie, nors ir ne tokie “techniškai kieti”, tačiau naudoja tą patį “realybių persijungimo/persidengimo” metodą. Aiškūs lyderiai – “Ekzistencija” (2000) bei “13-tas aukštas” (1999). Be abejo, pirmasis filmas kur kas “pankiškesnis”. Ko verti vien “gyvieji priedeliai”, panašūs į šlykštokus rausvus padarus! Tačiau realybės persijungimai ir šiame filme atrodo it televizoriaus kanalų perjungimas. “Ekzistenciją” reikia žiūrėti per televiziją, su neišvengiamais reklaminiais intarpais – nepakartojamas įspūdis… 
Reikėtų paminėti dar vieną filmą, su cyberpunk”u beturintį labai mažai bendro, tačiau, ko gero, efektyviausiai išnaudojusį “realybių persidengimą”. Tai ispanų “Atmerk akis”. Be jokios abejonės, filmo scenaristas atidžiai išstudijavo P.K.Dick“o kūrybinį palikimą. Kultinis filmas “inner space” žanro gerbėjams – ką jau čia bepridursi?..
Jei jau paminėjome “Atmerk akis”, negražu būtų numoti ranka į kitus, vos vos paliestus “cyberpunk”o”, tačiau tikrai vertus fantastinio kino gerbėjų dėmesio. Toksai, pavyzdžiui – “Bladerunner” (1982). Be abejo, filmas niūrokas – juk scenarijaus pagrindas – vis to paties P.K.Dick“o romanas. Tačiau štai koks pokštas – filmas išėjo kur kas “kiberpankiškesnis”, nei jo literatūrinis pirmtakas. Retas atvejis: turime du skirtingus, tačiau vienodai nuostabius kūrinius…
Dar vienas filmas, kuris, nors ir nepretenduodamas į cyberpunk”o etiketę, tačiau sugebėjo gana įtikinamai pademonstruoti žiūrovui hakerių community. Tai – “Hakeriai” (1995). Be abejo, filmas vaikiškas, ypač šių dienų žiūrovo akims. Tačiau įdomus tuo, jog parodo ne vienišą kovotoją (tokį kompiuterinį superhero), o visą būrį paauglių. Iš esmės, netgi naująją kartą. Visas filmo kūrėjų klaidas galima atleisti už masinės hakerių atakos sceną… Štai dvejetas japoniukų ryškiaspalvėmis “skiauterėmis” barbena per klavišus kažkokiame neonu apšviestame bare, tuo pat metu padoriai apsirėdęs džentelmenas įsijungia savo pižonišką noutbuką, o kažkokiame niūriame rūsyje niūrus tipelis, įjungdamas užrūdijusį įtampos jungiklį, niūriai mesteli : “Pojechali…”
“Žaidimo slėpynėmis tinkle” variantas labiau subrendusiai auditorijai – “Tinklas”. Tiesa, čia pagrindinis fantastikos elementas tas, jog Sandros Bullock (kuri tiesiog idealiai vaidina pusprotes žioplokas merginas) herojė nežūsta per pirmąsias penkias filmo minutes. Ir pats pasibėgiojimo su disketėmis kišenėse siužetas pernelyg nuspėjamas…
Šią mini apžvalgą galima būtų čia ir pabaigti, jei ne dar vienas filmas – “Naujosios Rožės viešbutis” (1998). Šis filmas sugrąžina mus atgal, link Gibson“o, o kitą vertus – jis apskritai peržengia fantastinio kino ribas. Jame beveik nėra jokios kompiuterinės-tinklinės atributikos. Kamera nesifiksuoja ties neurojungtimis ar biosoftais, tiesiog todėl, jog šiame filme mums paprasčiausiai parodoma tai, kas vyksta žmogaus sieloje. Herojai – tik tušti apvalkalai, tik periferiniai įrenginiai šiame keistame, nematomame informacinio karo pasaulyje. Kaip, beje, ir mes visi… Dar vienu mažiau…
2001-jų metų liepos 6-tąją dieną buvo įteikta tradicinė kasmetinė J.W. Campbell vardo premija už geriausią 2000-aisiais publikuotą mokslinės fantastikos romaną anglų kalba. Šį sykį apdovanojimą gavo tikrai be galo daug fantastikos žanrui nusipelnęs žmogus – amerikiečių rašytojas Poul Anderson už romaną “Genesis”. Deja, ilgai džiaugtis savo laimėjimu jis negalėjo – naktį iš liepos 31-osios į rugpjūčio 1-ąją Poul Anderson mirė nuo prostatos vėžio. 1926-ais gimęs rašytojas nugyveno 74-ius metus. Per tą laiką jis atliko neįtikėtinai daug: savarankiškai ir su bendraautoriais parašyta kone 100 (!) romanų, pelnytos 7 Hugo ir 3 Nebula premijos… Kas žino, kiek jų dar galėjo būti, jei ne kaulėtoji…
Liūdni metai… Adams, Anderson… Negi ir giltinė savo sąrašuose fantastus rikiuoja pagal abėcėlę?..
“Wiedzmin” – nebe už kalnų…
Deja – kol kas tik Lenkijoje…
Nežinia kada iki mūsų atkeliaus (jei tai išvis įvyks) filmo kopija. Kol kas galime pasiūlyti tik mažą fotoreportažą iš filmavimo aikštelės…
Spūstelėkite ant paveikslėlio ir išvysite didesnę nuotrauką.
 |  |  |
| Jarpenas Zigrinas ir kiti nykštukai | Taip tampama raganiumi?.. | Nenekė gydo Geraltą |
 |  |  |
| Dar keli potepiai – ir tapsi… dopleriu | Štai jis – “gražuolis” Vėdrynas… | Raganiaus “naktinio matymo” paslaptis? |
SAVAITĖS CITATA:
“Senokai manęs nežudė.
Ko gero nuo to laiko, kai aš galutinai numiriau…”
Sergej Lukjanenko
