Blogas

2014-01-01
 

Savaitėlė – 10

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags: ,


Nr. 10.
2001.06.24


SAVAITĖS TEMA – KRIPTOISTORIJA






Istorijos pamokos pagal A.Valentinov“ą

Andrej Valentinov Andrej Valentinov – tai Charkove gyvenančio rašytojo Andrej Šmalko pseudonimas. Gimė jis 1958.03.18. Istorijos mokslų kandidatas, docentas, dėsto Charkovo nacionaliniame Universitete. Šio žmogaus pastangomis universitete įvestas privalomas Lietuvos istorijos kursas.
“Tai MŪSŲ bendra istorija, šita žemė dundėjo po Lietuvos kunigaikščių žirgų kanopomis – kaip mes galime tai pamiršti? Mes privalome žinoti savo tautos, savo žemės istoriją…” – teigia rašytojas.

Žanras, kurio arimuose pluša A.Valentinov dabar vadinamas kriptoistorija (pavadinimą sugalvojo H.L.Oldie). Kas gi yra ta slaptoji (kryptos – slaptas (gr.)) istorija? Pats A.Valentinov tai aiškina taip. Yra istoriniai romanai – jų autorius prisilaiko tradicinio ir oficialaus požiūrio į istorinius faktus. Yra dar ir alternatyvioji istorija – šios kūrėjai atvirkščiai neigia vieną ar kitą istorijos faktą, apversdami viską aukštyn kojomis. Pavyzdys – kad ir gerbiamų tautiečių J.Žilinsko bei G.Kulikausko “Prerijų kojotas” /GLF-1998/. Toks istorijos fakto iškraipymas pakeičia mums pažįstama istorijos eigą.

Kriptositorija – tai tarsi tarpinis žanras. Autorius paima kažkokį istorinį faktą ir sako mums: “Ne taip viskas buvo, visai ne taip…” Tačiau faktai, nors ir interpretuojami visiškai “ne taip” – nekeičia bendros istorijos eigos, tiesiog leidžia susimąstyti, jog mes apie istoriją žinome labai nedaug. Taip, mes gana dažnai galime atsakyti į klausimus “kas?”, “kur?”, “kada?” Tačiau atsakymas į klausimą “kodėl” – dažniausiai tik mūsų išmąstymų ir prielaidų vaisius.

Posmotri v glaza čiudoviščŽinoma, dėkingiausia terpė gyvuoti kriptoistorijos žanrui – buvusios SSSR šalys, kuriose iki pat 90-jų istorijos vadovėliai buvo puikus kriptoistorijos, o kartais – netgi alternatyviosios istorijos pavyzdys. Štai kodėl, praktiškai vienu metu, 1997-aisiais Rusijoje pasirodė A.Valentinov “Jėgos akies” ciklas bei dar vienas puikus kriptoistorijos pavyzdys – M.Uspenskij ir A.Lazarčuk dueto romanas “Pažvelk į pabaisų akis”. Pastarajame kūrinyje pasakojama apie poeto N.Gumilev gyvenimą po to, kai jį “sušaudė” raudonieji… A.Valentinov savo romanuose puikiai atkuria vaizduojamosios epochos nuotaiką. Retsykiais pasitaikantys “netikslumai” – tikrai ne istorijos neišmanymo įrodymas, o “paišdykavimai”. “Vis dėlto aš rašau ne istorinius romanus”, – teisinasi autorius, kai jam puolama prikaišioti antikos graikus, žaidžiančius futbolą, ar Prancūzijos revoliucijos metu naudojamą telegrafą.
Dar vienas žodis apie A.Valentinov debiutą – 1997 metais buvo išleista pirmoji ir… dar trylika autoriaus knygų. Toks debiutas tikrai vertas jei ne Gineso rekordų knygos, tai bent to paties pavadinimo alaus… Žinoma, visi tie kūriniai parašyti ne per vienerius metus – tiesiog iki to laiko rankraščiai dulkėjo stalčiuose… Dabar gi jie ten neužsiguli.

Patys nuostabiausi A.Valentinov kūrybos pavyzdžiai – be jokios abejonės, romanai “Dezertyras”, “Overnės klierikas” bei “Dausos džiūgauja”. (Plačiau apie romaną “Dezertyras” galite paskaityti čia…) Į kriptoistorijos žanro rėmus nesutelpa tiktai fantasy trilogija “Orija” bei bendrai su kitais autoriais parašyti “Riba” ir “Mums čia gyventi”. Atrodo, kad ir neilgai trukus pasirodysiantis romanas “Flegetonas” taip pat bus kur kas artimesnis alternatyviajai istorijai. Tikėkimės, jog tai nėra A.Valentinov jausmų kriptoistorijos žanrui atšalimo požymis…

Bibliografija:

Dezertyr Ciklas “Jėgos akis”:
Pirmoji trilogija :
“Čelkelio savanoriai”, “Žaizdos sargas”, “Nešantis šviesą”.
Antroji trilogija :
“Tu, pavargęs neapkęsti”, “Man neskauda”, “Orfėjus ir Nikė”.
Trečioji trilogija :
“Nusižengę”, “Iššūkis”, “Kohorta”.

trilogija ORIJA:
“Pusiausvyros pažeidėjai”
“Jeigu mirtis prabus”
“Žymė tavo širdy”
.

Overnės klierikas “Dezertyras”
“Overnės klierikas”
“Dausos džiūgauja”
“Pilkasis peslys”
“Ola”
“Flegetonas”
(pasirodys šiais metais)
“Diomedas, Tedėjo sūnus”

“Mums čia gyventi” (kartu su H.L.Oldie)
“Riba” (Kartu su H.L.Oldie bei M.ir S. Diačenko)






Žaidžiame “Aspriną”… (2 serija)

9-ojoje “SAVAITĖLĖJE” buvo pasiūlyta “pažaisti Aspriną”. Ką gi, malonu, kad pirmosios kregždės jau atskrido iki mano pašto dėžutės. Jūsų teismui – Andriaus Jautakio – bandymai:

Šioje vietoje mes jau buvome. Pasiklydome? (F. Magelanas)
Fuf, Stichiją mes įveikėme, liko ramus pasiskraidymas po civilizuotą vietovę. (S. Darius ir S. Girėnas)
Tu, vaikine, tikras galvos skausmas! (Z. Gorinyčius – Iljai Muromiečiui)
Tuoj, palauk, tik darbą baigsiu… (Sizifas)
Švelnumu ir subtiliomis manipuliacijomis galima pasiekti bet kokį tikslą. (Š. O”Nilas)
Užsimerk ir galvok apie Angliją. (karalienė Elžbieta dukrai prieš pastarosios pirmąją vedybų naktį)
Užsimerk ir galvok apie Lietuvą. (R. Paksas J. Kairiui prieš skrydį)
Šiaip tai aš norėjau nupiešti arklį… (S. Dali)
Atleisk, mieloji, tiesiog pakeliui užsukau į keletą nuostabių vietų. (Odisėjas)
Truputis raudono vyno tau tikrai padės. (Saljeris – Mocartui)
Kas šiandien vakarienei? (Dž. Kukas, paskutinieji žodžiai)
Velionis buvo visų mėgstamas. (Aborigenų vadas Karatete, apie Dž. Kuką)


Neblogai, tiesa? Dėkoju pseudocitatų autoriui už kelias malonias minutes.
Gal dar kas nors pabandys?
Atsiųskit savo bandymus!



KĄ TIK PERSKAITYTA…


Dean Koontz
FANTOMAI
(Phantoms – ©1983)

“Civilizuota žmogaus dvasia… negali atsikratyti pojūčio, jog pasaulyje egzistuoja kažkas antgamtiško.”
Tomas Manas. “Daktaras Faustas”)

Phantoms Kas iš mūsų negirdėjo apie paslaptingąjį Bermudų trikampį, apie “Mariją Celestę” bei kitus laivus, kurie skrodžia vandenyno bangas, lyg kokie “Skrajojantys Olandai” – tušti ir apleisti įgulos. Dažniausiai viskas tokiame laive atrodo taip, tarsi įgula būtų pranykusi vienu akimirksniu – čia nebaigtos srėbti sriubos dubenėlis, ten pradėta ir nebaigta kimšti pypkė. Ech, jei tokie dalykai vyktų tiktai jūrose! Tuomet ramia sąžine suverstume viską Bermudų trikampiui ir plauktume aplinkui. Tačiau…
Žmonijos istorijoje pakanka atveju, kai žmonių bendrijos, būreliai dingdavo panašiomis paslaptingomis aplinkybėmis ir sausumoje. Visų Ruanuko salos gyventojų dingimas, mįslingai ištuštėjęs eskimų kaimelis Andžikuni, majų palikti miestai, nepaaiškinamas kelių tūkstančių Ispanijos kareivių dingimas 1711 metais, nė kiek ne mažiau keistas kelių Kinijos armijos batalionų išnykimas 1939-aisiais. Tai plačiausiai žinomi atvejai. D.Koontz mums siūlo savo mįslės įminimo variantą. Kokį? Žinomą, antgamtišką!
PhantomsĮ mažą Snoufildo miestelį užsuka Mirtis. Keista, nepaaiškinama. Vienas po kito dingsta žmonės. Tai, kad jie gali būti negyvi, patvirtina ir keli atrasti lavonai. Šių išvaizda tokia keista, jog miestelio gydytoja Dženifer Peidž įtaria, jog tai gali būti kažkokia nauja epidemija. Tuomet ir prasideda… Nedaugelis išlikusių gyvų miestelio gyventojų yra priversti likti savo mieste, kuriame ir toliau paslaptingai dingsta žmonės. Pagaliau atrandama vienintelė užuomina į tai, kas vyksta – vaiduokliškai tuščio viešbučio kambaryje ant veidrodžio lūpdažiu užrašyta: Timotis Flaitas Senovinis priešas. Prireikia, žinoma, dar nemažai laiko, kol pagaliau išsiaiškinama, kas tas Flaitas ir kuo jis susijęs su miestelį sukausčiusiu siaubu…
Daugiau apie šią knygą galite pasiskaityti čia…



SAVAITĖS CITATA:
“Gondola buvo kvadratinė –
trijų metrų pločio ir keturių ilgio… ”

S.Lukjanenko




Pasižiūrėti senus “SAVAITĖLĖS” numerius…



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
savaiteles_galva

SAVAITĖLĖ.RELOADED (NR. 8)

Tam, kad recenzuotum, ar bent jau normaliai apžvelgtum knygą, reik turėt kad ir menkiausią kritiko gyslelę. Aš gi veikiau iš tos kitos stovyklos, iš tų, […]
bangis
9

 
 
Maro diena

SAVAITĖLĖ.RELOADED (NR. 7)

Mano kaimynas Michajus, kurį kai kurie vadina Miša, o kiti – Mišeliu, mėgsta dalintis sermėgine išmintim. Sako: man tai knygos patinka. Bet žinai, ne visos. […]
bangis
0

 
 
glf

SAVAITĖLĖ.RELOADED (NR. 6)

Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte? Ar vien minėsme kaip savo jaunystę? Jonas Mačiulis (ne krepšininkas)   APIE ŽALESNĘ ŽOLĘ Mano kaimynas Michajus, kurį kai […]
bangis
0