Fandomas

2005-02-21
 

Renginiai: Šeštoji RPG fiesta

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags:

O kas per velns ta RPG yra


Pradėsiu nuo trumpo paaiškinimo, kas yra RPG. Jei jau žinote, galite drąsiai prasukti iki kitos antraštės.
RPG (role-playing-games) arba, lietuviškai, VŽ (vaidmenų žaidimai) – tai toks stalo žaidimas, kuriame vienas iš žaidėjų (žaidimo meistras) atlieka pasakotojo vaidmenį, o kiti (jų būna 2-6) vaizduoja jo pasakojimo veikėjus. Na, įsivaizduokite, kad jūs sekate savo dvynukams Jonukui ir Kaziukui prieš miegą pasaką apie Gilgamešą ir Enkidu (ech, vaikystė, vaikystė…), bet ką daro Gilgamešas pasako Jonukas, o Enkidu veiksmus nupasakoja Kaziukas. Teisingai, jums lieka tik visokių ten karalių ir blogiukų (Chubabos ir kitų babaužių) vaidmenys. Įsivaizdavote? Gerai, bet nebandykit to daryti su tikrais vaikais, nes jie greičiausiai neužmigs tą naktį, o vaikams patartina miegoti naktimis. Tai va, RPG šitokio tipo pasakaitę sukiša į taisyklių, skaičių ir tikimybių teorijos rėmus: Gilgamešas negali šiaip sau prišokti prie Chubabos ir nukirsti vargšelei galvos, tam jam teks prie jos sėkmingai prisėlinti, pataikyti ir padaryti tam tikrą žalos kiekį – čia mažų mažiausiai. Kokius kauliukus jam reikės mesti ir kiek išmesti, priklausys nuo žaidimo sistemos, kurią naudosite.


O kame čia kampas?


RPG fiestos – tai reguliarūs renginiai, kuriuose į vieną vietą sueina daug RPG entuziastų. Čia jiems sudaromos sąlygos pažaisti pas meistrus, pas kuriuos niekad nėra žaidę, pameistrauti žaidėjams, kuriems niekad nėra meistravę, išbandyti nematytas sistemas, o gal tiesiog susėsti su sena gera „chebryte“ ir pavarinėti seną gerą sistemą kaip kadaise. Anything goes. Sau meistrą ras ir visiškas naujokas, ir veteranas, ir internautas, kuriam RPG – tai kažkokia iškreipta Diablo ir FF versija, nereikalaujanti kompo.
Kad nenusibostų žaisti pas vieną meistrą, visas renginys suskaldytas į 3 sesijas po 5 valandas (dvi šeštadienį ir viena sekmadienį). Kiekvienos sesijos žaidimų sąrašas žinomas iš anksto, taigi žaidėjai gali pasirinkti, pas kokį meistrą ir kokią sistemą žaisti. Meistrai nurodo iš anksto, į kokio lygio žaidėjus orientuotas jų meistrausimas žaidimas – ar gerai reikia išmanyti taisykles, kokio lygio patirtis reikalinga. Tokiu būdu (teoriškai) į grupes susirenka maždaug vienodo lygio žaidėjai ir meistras jiems pateikia atitinkamo sudėtingumo scenarijų. Tikslas paprastas: kuo įdomesnis žaidimas. Priklausomai nuo to, kaip gerai pasiekiamas tikslas, rašomi įvertinimai – žaidėjai vertina meistrą, o meistras – žaidėjus. Kas surenka geriausius įvertinimus, tas ir tampa nugalėtoju.
Netgi nelabai smarkiai RPG susigaudančiam žmogui aišku, kad padaryti kažkokį konkursą, renkant geriausią meistrą ar žaidėją, yra labai problematiška, kadangi lyginti juos tarpusavyje labai sunku. Kokiu būdu tai daroma aš irgi niekada nesupratau, kadangi balsų skaičiavimo komisija šventai saugo vertinimo principo paslaptį. Jie kažkaip sugeba iš aibės individualių vertinimų išsunkti nugalėtojų vardus. Galbūt vieną gražią dieną išaiškės, kaipgi, velniai rautų, jie tai padaro.


Statistika


Pateiksiu keletą skaičių (statistika sausa, kad nepaspringtumėt galit apsiginkluoti puodeliu ar bokalu kokio skysčio). Dalyvavo 20 meistrų ir apie 80 žaidėjų, taigi apie 100 dalyvių bendroje sumoje. Lyčių pasiskirstymas – 10:1 vyriškosios lyties naudai. Vidutinis dalyvių amžius – apie 20 metų, taigi studentų buvo daugiau, negu moksleivių. Meistrauta pagal 13 skirtingų sistemų. Renginys beveik nenutrūkstamai tęsėsi 30 valandų. Didžioji dauguma dalyvių buvo vilniečiai, bet akis taipogi parodė ir nemažas būrys svečių iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Geriausiu meistru tapo Ta-Ntalas iš Vilniaus, geriausiu žaidėju – Taran iš Šiaulių.


Na gerai, užteks postringaut, kaip tai iš tiesų atrodė?


Visas tas 100 žmonių buvo paskirstytas po 5 patalpas (veiksmas vyko RMTKR, ten pat, kur vyksta hukonai). Temperatūra buvo kiek per žema (bent jau trijose patalpose iš tų penkių), o skersvėjų lygis – kiek per aukštas. Na, bet to išvengti sunku žiemos sezono metu, be to, dalyviai apsišarvavo striukėmis, šalikais ir skystu kuru („niekas taip nesušildo sielos šaltą žiemos vakarą kaip šaltas alus“ © Vyrų džiaugsmas). Kita problema – triukšmas: pavyzdžiui, uoliai šlovinantys kompiuterį ir pyškinantys vienas į kitą „Paranoia“ sistemos žaidėjai gana smarkiai trukdė sukurti atmosferą subtiliame „Silmariliono“ žaidime, kuris vyko už gretimo stalo. Vis dėlto šioje srityje buvo padaryta pažanga lyginant su prieš metus vykusiu renginiu, kai visi žaidimai vyko vienoje salėje (jergutėliau, koks ten buvo triukšmas…), taigi negalima teigti, kad nebuvo nuskriaustųjų, bet jų buvo nedaug.
Kas dėl sistemų, vyravo, kaip visada, įvairių pakraipų GURPS. Stambiausias šios sistemos konkurentas – DnD – buvo pristatytas labai menkai. Kaip jau minėta, sistemų išvis buvo 13, tarp jų pasitaikė ir „senų gerų“ (out of print) kategorijos sistemų („Kariai ir magai“ (antra edicija), Pendragon), taip ir naujausių (Black Company D20). Buvo žaidimų ir išvis be taisyklių, grynai pasakojamojo tipo. Fiestos nugalėtojas meistravo naujausiąjį lietuviškos sistemos „Kariai ir magai“ variantą, jis pats yra ir vienas iš šito grožio kūrėjų.


O kai saulė nusileido…


Oficialiai šeštadienį viskas baigėsi 21 val. Bet tai nesutrukdė RPG tęstis toliau! LARP entuziastai, nepabūgę bemiegės nakties, čia pat suorganizavo spontanišką real action RPG, kurio metu visi tyrė shizzar nužudymo bylą (šiuo metu rašau jau iš Ano Pasaulio). Kai galop žudikas buvo surastas ir nubaustas, prisiminti ir kiti pseudoRPG žaidimai. Kadangi tuo metu buvau jau miręs, smulkiau papasakoti neturiu galimybės, bet nakties atrakcijas gyrė visi, kas tik jose dalyvavo. Aha, o pagyrę nulūždavo Pilki veidai ir pajuodę paakiai antrąją fiestos dieną – jokia naujiena, taip kad niekas niekad ir nesitiki nieko doro iš sekmadienio sesijos.


Kaip visa tai įsipaišo į Lietuvos fendomo gyvenimą?


Nori-nenori, tenka lyginti RPG fiestas su ‘konais. Maždaug pusė visų fiestos dalyvių paprastai gali būti sutikti ir kituose fantastų renginiuose, be to, vaidmenų žaidimai vyksta ir konventų metu, taip kad, mano kuklia nuomone, galima fiestas dėti į tą pačią lėkštę, kaip ir ‘konus. Alaus suvartojimo lygis būna maždaug toks pat. Konventai lenkia fiestas organizacijos ir reklamos lygiu, tačiau fiestos, skirtingai nuo ‘konų, yra nemokamos. Pirmojoje fiestoje buvo bandyta skaityti paskaitas, tačiau jos nesusilaukė pasisekimo, taip kad nūnai RPG tematikos paskaitos ir diskusijos (jei tokių kas paruošia) paliekamos konventams, juolab kad ir publika ten sukinėjasi ta pati. RPG fiestos Lietuvoje užima games convention nišą: čia nėra kitų žaidimų, bet jos artimiausios GC pagal savo prigimtį (alternatyva čia galėtų būti daugiadienės LARP žaidynės arba dideli MtG turnyrai, bet, vėlgi mano kuklia nuomone, fiestos yra atviros ir priimtinos plačiausiam žaidėjų ratui). Fiestos pranašumas prieš konventą galėtų būti tas, kad čia tu visada žinai, ką gausi, kai tuo tarpu ‘kone paprastai būna labai daug „kačių maiše“. OK, gal tai ir ne pranašumas, tiesiog skirtumas. Organizatoriai stengiasi garantuoti dalyviams, kad pastarieji gaus būtent tai, ko ateina į fiestą: didelę gerą dozę vaidmenų žaidimų.


Tradicijos ir tęstinumas


Vasario 12-13 dienomis vykusioji fiesta – tai jau ketvirtasis toks renginys Vilniuje. Dar dvi fiestos vyko Klaipėdoje, viena – Šiauliuose (pastaroji buvo žymiai mažesnė, nei visos kitos, todėl neįskaičiuojama į fiestų skaičių, taigi paskutinioji fiesta yra šeštoji, o ne septintoji). Pirmoji fiesta įvyko 2003 metų vasario mėnesį, taigi jos rengiamos jau dvejus metus. Jau susiklostė ir tradicinis tvarkaraštis: rugsėjo ir vasario mėnesį fiestos vyksta Vilniuje, o liepą – Klaipėdoje. Aš tikiu, kad Kaunas ir Šiauliai taipogi ras vietą šiame tvarkaraštyje. Sesijų ir vertinimo sistema, žaidėjų patirties lygiai, registracijos principas ir kita jau tapo įprastiniais dalykais, pastovūs fiestų dalyviai iš anksto žino, kokiu būdu viskas vyks: faktas, kad, prasidėjus forume preregistracijai, per valandą padavė paraiškas apie 30 žmonių, manau, kalba pats už save. Paskutiniosios fiestos metu dalyviams buvo pasiūlytas ir LARPas, galime tikėtis, kad tai irgi taps tradicine kiekvienos RPG fiestos dalimi.


Credits


Organizatorius: klubas „Lotus” [apie klubą]
Informacinis palaikymas: www.fantastika.lt
Rėmėjas: Respublikiniai technikos kūrybos rūmai
Special thanks to: Gediminas Beresnevičius, Gintaras Jasiulionis, Ignas Snowcow, Aleksandras Špakovskis, visiems meistrams.


Shizzar



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
 

Savaitėlė – 2

Nr. 2. 2001.04.26 SAVAITĖS TEMA – TRIFIDŲ 50-METIS TRIFIDŲ DIENOS50-metį pažymėsime TRIFIDŲ NAKTIMI ??? John Wyndham – tai britų rašytojo John Wyndham Parkes Lucas Beynon […]
Archyvas
 

 
 
 

Savaitėlė – 35

Nr. 35. 2003.02.11 Tautiniai reikalai Penktas kartas nemeluoja?.. Na, štai – praėjo, atgriaudėjo, nugarmėjo praeitin… taip įkyriai skelbtas, anonsuotas ir reklamuotas “Geriausios Lietuvos Fantastikos 2002R...
Archyvas
 

 
 
juratekastytis1[1]

Muzika: Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys

Roko opera “Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys”       Kompozitorius Rokas Radzevičius, libreto autorius Rimvydas Stankevičius       Kodėl gi fantastika.lt rašo apie […]
Archyvas