Rėjų Bredberį (visas vardas Raymond Douglas (Ray) Bradbury), ko gero, žino kiekvienas, kuris nors kiek domisi fantastika. Visa vyresnė Lietuvos fantastikos mėgėjų karta užaugo su šio rašytojo knygomis. Kartu su šiuo rašytoju galėjome susipažinti su Marso kronikomis, paskanauti Pienių vyno, sužinoti, kas yra 451 laipsnis pagal Farenheitą ar pamatyti Pradžios pabaigą. Rėjus Bredberis tapęs viena didžiausių praėjusio šimtmečio mokslinės fantastikos žvaigždžių, ne kartą dalinosi savo patarimais, ką reikia daryti, norint tapti rašytoju. Tad štai kelios Bredberio mintys, kurios galbūt padės tiems, kurie bando rašyti, bet niekaip netampa tikrais rašytojais.
Dažnas, norintis tapti rašytoju, paprastai pradeda nuo romano rašymo. Kaip žinoma, tokių pradėtų ir nebaigtų romanų turi dažnas. Taigi Bredberis pataria: „Nepradėkite nuo romanų. Savo rašytojo karjerą pradėkite nuo to, kad kasdien rašysite trumpus apsakymus, ir kuo daugiau – tuo geriau.“ Pats Bradberis tokiu būdu rašė gerus tris dešimtmečius, kol galų gale ėmėsi romano „451° Farenheito“. Šis patarimas išties vertas dėmesio, nes didžioji dalis tų, kurie pradeda nuo romano, taip jo niekada ir nepabaigia, o tie, kas stebuklo dėka pabaigia, savo rankose paprastai turi gana prastą rankraštį, nes dar nėra išsiugdę stiliaus ir rašymo įgūdžių.
Kiekvienas, norintis tapti rašytoju, Rėjaus Bredberio manymu, privalo prisikimšti galvą įvairiausių žinių, tad ir pats praktikavo tai, ką galima pavadinti lovos skaitymu. Jis prieš miegą visada skaitydavo kokią nors kokybišką apysaką, ką nors iš poezijos, ką nors iš archeologijos, biologijos, zoologijos, filosofijos, politologijos arba literatūros kritikos. Tokiu būdu rašytojas gali sukaupti nemažai žinių būsimoms apysakoms ir net romanams. Bredberis sakė: „Gyvenkite bibliotekoje.“ Bredberis apie save pasakojo kad nors jis ir negavo aukštojo išsilavinimo, ir kai visi baigia universitetus, jis baigė biblioteką. Taigi, rašytojas privalo ne tik rašyti, bet ir pats daug skaityti.
Dažnas pradedantis rašytojas stengiasi kopijuoti prieš jį rašiusius didžiuosius grandus, tad Bredberis įspėja: „Didžiuosius rašytojus galima mylėti, tačiau neįmanoma jais būti. Turėkite tai omenyje, kada sąmoningai ar ne, bandote mėgdžioti mylimus autorius.“ Pats Bredberis labai žavėjosi Herbertu Welsu, Artūru Konanu Doiliu ir Žiuliu Vernu, tačiau jam pavyko nekopijuoti šių autorių stiliaus. Žinoma, Bredberio manymu, žavėjimasis kitais autoriais gali atnešti ir daug naudos, tad jis pataria:Tyrinėkite kokybiškiausias gerų apysakų vietas.“ Pats rašytojas dažnai studijuodavo kitų rašytojų kūrybą, tai jam padėdavo perprasti gero rašymo ypatumus.
Dabar, kai kiekvienas stengiasi uždirbti, gal būt keistai nuskambės šie Rėjaus Bredberio žodžiai: „Nesitikėkite pinigų.“ Žinoma, ne kiekvienas gali sau leisti rašyti vien dėl idealistinių paskatų, tad papildant prieš tai išsakytą Bredberio mintį, galima stabtelėti ties kita jo mintimi: „Rašymas turi būti džiaugsmingas procesas, bet ne alinantis darbas.“ Bredberis siūlo rašyti tik tada, kai sieloje yra lengva: „Literatūra nėra rimtas reikalas, tad jei kūrinys pradeda slėgti kaip nuobodus darbas meskite jį į šiukšlių kibirą ir pradėkite naują, nuo kurio dainuos širdis.“ Ir iš tiesų, labai dažnai nutinka tai, kad rašytojas sunkiai gimdo kūrinį ir po to stebisi, jog jis nieko nesudomino.
Dažnai pradedantys rašytojai sunkiai sugalvoja temą naujam kūriniui, ir čia Bredberis duoda patarimą: „Sudarykite dvidešimties dalykų kuriuos mėgstate ir nemėgstate sąrašą. Sukurkite apie pirmą dešimtuką apysakas, o likusį dešimtuką užmuškite kituose dešimtyje savo kūrinių. Taip pat elkitės ir su savo baimėmis. „Taip pat jis mini, jog bet koks atsiminimas yra vertas to, kad būtų perkeltas ant popieriaus, tad, vadovaujantis šiuo patarimu, temų naujiems kūriniams galima sugalvoti pačių įvairiausių. Apleidus mūzai, Bredberis mini, kad iš kūrybinio aklagatvio galima išeiti su žodinių asociacijų pagalba – pabėgti įmanoma tik tam, kuris stengiasi pabėgti. Taigi jei jus apleido mūza, stenkitės pažvelgti į savo kūrinį kitaip, tokiu būdu galėsite atrasti naujų kūrybinių klodų.
Ir svarbiausia, sako Bredberis, atminkite, kad jūs rašote tam žmogui, kuris jus susitikęs šūktels: „Aš myliu jus už tai, kad rašote.“ Jei ši užduotis jums nepavyksta, vadinasi, jūs rašote tam skaitytojui, kuris jus sutikęs sakys: „O jūs pasirodote ne toks jau ir kvaiša.“
