Geriausias 2004 metų fantastikos debiutas (rusiškai)
Nežinia kodėl, bet Rusijoje pagaliau pradėjo gausėti ir fantastinių apsakymų rinkinių gretos. Tai (labai) džiugina. Tik ką dienos šviesą išvydo „Eksmo“ leidyklos antologija „Rusiška fantastika – 2005“. Joje rasime tokių pastarojo meto rusų fantastikos žvaigždžių kaip K. Benediktovas, O. Divovas, V. Golovačiovas ir kitų autorių kūrinius.
O tiems, kas skaito fenziną „Dorado raganos“ galbūt bus įdomu sužinoti, kad porą apsakymų jame išspausdinusi Lora Andronova ką tik išleido savo pirmąją knygą – „Griaustiniui paliepus“.
Yra teigiančių, jog ši knyga – geriausias 2004 metų fantastikos debiutas (rusų k., Lora, kiek žinau yra Latvijoje gyvenanti rusė). Prisimenant į lietuvių k. išverstus jos apsakymus taip visai gali būti. Juk Andronovą jau dabar lygina su tokiom garsenybėm kaip M. Semionova, E. Chaeckaja ar M. Djačenko. Įdomu, kad apsakymas „Griaustiniui paliepus“ laimėjo rusų fantastikos konkurse „Žvaigždžių kelias“ pirmąją vietą, o kritikai jai pranašauja „rusiškosios Marion Z. Bredley“ šlovę. Knygą išleido „Azbuka“ leidykla.
Sunkiasvoris N. Stivensono „Kriptonomikonas“
Na, o gerai prisimenantys Neilo Stivensono (Neal Stephenson) „Laviną“, turėtų atkreipti dėmesį ir į ką tik pasirodžiusį „Kriptonomikoną“. Tai įspūdingos apimties (910 psl.), tačiau gana pigi (Kalvarijų turguje prašė berods 15 lt.) knygelė – įdomu kaip šis derinys atsilieps jos populiarumui. Romanas pelnė „Locus“-2000 premiją, buvo nominuotas tų pat metų Hugo premijai. Beje, rašytojo teigimu, tai tik pirmoji trilogijos dalis… Ir, nepaisant gąsdinančios apimties, bei atsižvelgiant į pirmuosius atsiliepimus – gana nebloga dalis.
Nepaisant to, kad romane pilna „kompiuterinių“, matematinių ir pan. terminų, teigiama, kad jos vertimas į rusų k. itin vykęs. Panašu, kad knyga turėtų patikti tiems, kam patiko „Lavina“ ir nepatiko „Deimantinis amžius“. Knygą serijoje „Alternatyva: fantastika“ bendromis jėgomis išleido leidyklos „Ast“/„Liuks“
Čia galima susidaryti pirmą įspūdį apie knygą.
O štai čia kita nuomonė apie Stivensono romaną, iš kurios apytiksliai pacituosiu paskutinį sakinį – „Ganėtinai zanudnas ir ganėtinai įdomus skaitalas, tačiau normaliam žmogui kaip poilsio priemonė nerekomenduotinas.“
Tiesa, gruodį dar pasirodė pora T. Pretčeto (Terry Pratchett) romanų – labai neblogas „Kojos molinės“ (Feet of Clay) ir, galbūt kiek silpnesnis „kalėdinis“ „Santa-Kriuksis“ (Hogfather).
