Knygos

2005-12-01
 

Literatūra: naujos knygos 2005 09-12

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags:

Knygų naujienų prisikaupė jau tiek daug, kad net pastarųjų mėnesių fantastikos naujienos lietuvių kalba vertos atskiros netrumpos apžvalgos. Bet pirmiausia – keletas anonsų.


 


Artimiausios fantastinės literatūrinės naujienos lietuvių (ir ne tik) kalba


 


Ką gi VBS agentūra pašnibždėjo, prasitarė fantastams-smalsuoliams apie greit pasirodysiančias knygas?


 



– Ogi, kad „Eridanas“ dar prieš Naujus mus nudžiugins (jei jau nenudžiugino) klasikiniu, bet labai geru romanu (man, ko gero, tai vienas mėgstamiausių jo romanų, žinoma, po „Ateivių iš niekur“) Franciso Carsaco – „Kosmoso robinzonais“. Atkreipkime dėmesį, kad ir knygos viršelis – labai neblogas, ką liudija ir tai, jog jis tapo tradicinio „Eridano“ leidyklos kalendoriaus 2006-iesiems vizualiniu pagrindu.



– „Eridanas“ toliau daro tai, ko nebaigė senovinė „Zenito“ serija – pažindina lietuvius su rusų fantastikos klasika, ne, SUPERKLASIKA. Taigi, po Naujųjų sulauksime brolių Strugackių romano „Vabalas skruzdėlyne“, tai antroji lietuviškai jau išleisto romano „Gyvenama sala“ (jo apžvalgą rasite čia) dalis. Ir tikrai neblogesnė!


 


– Taip pat kitų metų pradžioje „Juodosios gvardijos“ gerbėjai sulauks eilinės šio Gleno Kuko ciklo „inkarnacijos“ – bus išleista septintoji ciklo dalis „Bleak Seasons“.


 


 


– Jei viskas bus gerai, antrąjį 2006-ųjų metų mėnesį leidykla „Tyto Alba“ išleis J. Žilinsko fantasy romaną (labiau skirtą jaunesniems fantastikos gerbėjams) „Gugis. Girių kaukas, žmonių draugas“. Kiek žinau, šiuo metu intensyviai ruošiamas šio romano tinklapis.


 


Kas dar? Rusijoje S. Lukjanenko, ką tik išleidęs „Juodraštį“, jau agresyviai reklamuoja greit pasirodysiančią knygą: „Paskutinė sargyba“, che, che…;)


Tuo tarpu žymusis Neilas Gaimanas, kurio „Amerikos dievų“ Lietuvos skaitytojai, deja, nelabai įvertino, neseniai baigęs romaną suaugusiems „Anansi Boys“, jau sėdo prie kito – „The Graveyard Book“, kuris bus skirtas vaikams… Tai bus maždaug įžymiojo Kiplingo „Džiunglių knygos“ stiliaus romanas, tik su tuo nedideliu skirtumu, jog vaikas pasimetė ne džiunglėse, o kapinėse, tad jį ir išaugino, ne kokie kaukliai vilkai, o…kaip manote kas?;)


Štai ką pats Gaimanas rašo apie būsimą knygą:


„And then once I”ve finished ANANSI BOYS (a novel for adults) I”ll write THE GRAVEYARD BOOK (a novel for kids).


The strange thing is that I suspect that THE GRAVEYARD BOOK (a kids book) will have much more sex, more death, and be deeply scarier on most levels than ANANSI BOYS (an adult book). ANANSI BOYS is, at least so far, a huge big funny enthusiastic puppy of a book that just wants to be loved, and will probably be pressed on kids by librarians. THE GRAVEYARD BOOK will be something else — something really creepy and cool, I hope. The first few pages of THE GRAVEYARD BOOK (more or less all that exists) follows a serial killer called Jack around the empty house in which he”s just killed everyone in the family but the baby. He”s looking for the baby.“


 


 


Na, o kas gi supurtė fantastinių knygų rinką Lietuvoje 2005-ųjų rugsėjo-spalio mėnesiais?


 


Nemeilus Tokijas


 


Iš lietuviškų, vienas naujausių „paukščių“ – ispano Ray Loriga knyga „Tokijas mūsų nebemyli“, kurią išleido „Tyto Alba“. Taip, čia tas retas atvejis, kai lietuvių kalba pasirodė ne „Eridano“ leidyklos knyga.


Minėtas autorius – su garsiuoju ispanų režisieriumi Pedro Almodovaru bendradarbiaujantis scenaristas, o šis romanas – vienas naujausių jo darbų. Knygoje pasakojama apie prekeivį įvairia „chemija“, kuri jos ragautojams „išvalo“ atmintį – nebelieka nuoskaudų, prisiminimų, sąžinės graužaties ir t.t. Tiesa, ilgainiui paaiškėja, kad šitaip nusipurtę nuo atminties pančius, žmonės kartu pamiršta, ką ketino su gauta laisve veikti…


Kiek išsamesnį knygos aprašymą rasite čia.


 


 


 


 


Meilė pornožvaigždei+pasaulio katastrofa


 



Kita dėmesio verta fantastinė „neeridaniška“ knygelė, tai „Alma litteros“ išleista Margaret Atwood „Oriksė ir Griežlys“. Tai naujausias žymios kanadiečių rašytojos romanas apie netolimos ateities postapokaliptinį pasaulį.


Su saujele mutantų po griuvėsius besibastantis Džimis vis prisimena „senus gerus“ prieškatastrofinius laikus, kai jis mylėjo pornožvaigždę, vardu Oriksė. Tiesa, šią savaip mylėjo ir vienintelis Džimio draugas, blogio genijus, Griežlys. Na, o kur meilė bei blogio genijai, ten ir pasaulio katastrofa ne už kalnų…


Daugiau apie knygą rasite čia.


 


 


 


 


 


Pagaliau – „Raganius“


 


Didžiausia ir laukiamiausia naujiena tapo „Eridano“ pagaliau išleistas Andžejaus Sapkovskio „Raganius“ (Wiedzmin). Iki tol galėjome džiaugtis tik paskirais (tiesa, labai neblogai išverstais) jo apsakymais keliolikos metų senumo „Fantastikos ir Detektyvų“ numeriuose bei 1997-aisiais velionės „Dagono“ leidyklos išleistu apsakymų rinkiniu „Likimo kalavijas“).


Kad ir su klaikoku viršeliu bei ne mažiau, hm, keistu aprašymu (apie tobulai įvaldžiusį kirstynių kardu meną raganių, stebuklingoje magijos šalyje sutinkantį daugybę mitinių būtybių…), stipriai sukritikuotų daugumoje internetinių svetainių, kad ir brangokas (nuo 23 iki 29 Lt.), „Raganius“ šluote šluojamas iš knygynų lentynų, tad daugelio baimės, jog lietuviai „Sapo“ nepriims, panašu (ir tikėkimės), nepasiteisino…


Beje, „Eridano“ leidyklos puslapyje rasite net Sapkovskiui skirtą atskirą puslapį.


Žinoma, sėkmei įtakos, matyt, turėjo ir tai, kad knygos reklama (kam „Eridano“ leidykla, deja, ne visada skiria pakankamai dėmesio) buvo ganėtinai intensyvi ir pastebima, kad perskaičiusieji Sapkovskį lenkiškai ir rusiškai, vis dėlto, neatsispyrė pagundai įsigyti ir lietuvišką leidimą.


Kad (nors leidykla ir abu knygoje esančius apsakymų rinkinius vadino „romanu“) lietuviai nepademonstravo įprastinės alergijos apsakymams, ne paskutinė priežastis, matyt, ir tai, kad netrukus Kalėdų metas…


Pačiai knygai (neskaitant jau minėto apipavidalinimo, apie kurį kalbėti turbūt greitai taps blogo tono požymiu) didesnių priekaištų nėra, išversta pakankamai neblogai, gal tik „kardus“ derėtų daugelyje vietų keisti „kalavijais“, na, bet čia smulkmenos.


Į pirmą knygą sudėti visi „Sapo“ apsakymai apie raganių (t.y. du rinkiniai, „Paskutinis noras“ ir „Likimo kalavijas“), likusios, kiek žinau, mus pasieks jau kiek plonesnės, t.y. po romaną.


Taigi, po Naujųjų, pavasariop, jau galėsime mėgautis „Elfų krauju“. Šiaip „Eridanas“ žada leisti maždaug po dvi Sapkovskio knygas per metus.


Daugiau apie „Raganių“ rasite mūsų tinklapyje, o taip pat “Skaitytos” tinklapyje: ČIA ir ČIA.


 


 


Iš kitų pastaraisiais mėnesiais išleistų „Eridano“ knygų išskirčiau, pirmiausia, Andrejaus Valentinovo „Dezertyrą“, S. Lukjanenko „Genomą“ ir Gleno Kuko „Drakonas niekada nemiega“.


Pirmoji knyga – taip pat ilgai lauktas ukrainiečio A. Šmaljko (A. Valentinovas – kūrybinis slapyvardis) kriptoistorijos romanas, verstas į lietuvių k. dabar jau „ekseridaniečio“ G. K. Ivanicko.


 


„Dezertyras“ – nemirėliai Prancūzijos revoliucijos liepsnose


 



Akį vilioja jau puikus ir netipiškas knygos viršelis, kuriam panaudotas senovinis Prancūzijos revoliuciją vaizduojantis paveikslas, gal kiek stebina raidelė „F“ ant viršelio, skelbianti, jog tai – fantasy. Na, nesvarbu, lietuviai ne tokias leidėjų „išdaigas“ yra suvirškinę…


Apie knygos siužetą nepasakosiu, nes trumpą jo aprašymą galite rasti čia.


Knyga visokeriopai rekomenduotina visiems alternatyvių ir „slaptųjų“ arba „kripto“ istorijų mėgėjams. Simptomiška tik, kad kone kas antras lietuvis, perskaitęs ją, puola aiškintis kas gi ta kriptoistorija ir ginčytis, jog tai ne tai, kas turėtų būti kriptoistorija jo įsivaizdavimu..;)


 


 


 


 


 


Smurtas, seksas ir detektyvas kosmose (S. Lukjaneko „Genomas“)


 



Genomas“, kiek žinau, vienas rusų labiausiai nemėgstamų S. Lukjanenko romanų (kas iš esmės reiškia tik tiek, jog tai tiesiog kuklesnių tiražų bestseleris), tačiau lietuviai jį perka labai gerai, tuo visiškai patvirtindami mintį, jog Lietuvoje šio autoriaus pavardė jau įgavusi gana nemažą svorį ir autoritetą.


Tuo tarpu man asmeniškai tai vienas mėgstamiausių Sergejaus romanų, toks kosminės operos/detektyvo mišinys.


Siužetas pakankamai nesudėtingas – ateities žmonija susiskirsčiusi į „specus“ ir natūralus, neįperkančius galimybės modifikuoti savo vaikų genus ir tuo šiems aprūpinti sotesnę ateitį.


Specai gi įgiję supermeniškų savybių, na, pvz.:


„– Aš specas. Mes praktiškai neturime išorinių skirtumų.


– O pakeičia daug ką?


– Pakankamai. Štai jei mes dabar rėžtumėmės į priešais atvažiuojantį sunkvežimį…, – sulig šiais Alekso žodžiais vairuotojas skubiai žvilgtelėjo į kelią ir net palietė vairą, – tai tave suplotų į blyną. Pernelyg didelė perkrova. O aš veikiausiai išgyvenčiau. Ir net išlipčiau iš mašinos savo kojomis.“


 


Knygoje rasite nemažai „literatūrinių pokštų“ – pvz., vienoje scenoje nesunkiai galima atpažinti žymiosios Lois McMaster Bujold ciklo herojus – intrigų meistrą Mailzą ir jo pusbrolį Aiveną, pabaigoje – reveransą A. Diumos „Trims muškietininkams“, nekalbant jau apie garsųjį Konan Doilio Šerloką Holmsą (ir daktarę Vatson, chi, chi..;)


Romane atiduota duoklė ir „oficialiam rusiškos fantastikos numirėliui“, žymiam fantastikos fanui ir leidyklos direktoriui Jurijui Semeckiui (Semeckį visokiausiais būdais savo kūriniuose yra nužudę V. Vasiljevas, N. Perumovas, A. Gromovas, O. Divovas ir kt. žymūs ar nelabai rusų fantastai – yra prietaras, jog jei žmogų, dar gyvą esant apšauksi mirusiu, vadinasi šis ilgai gyvens.. Kasmet, berods, net įteikiama „geriausio Semeckio nužudymo“ premija).


Kaip visada, Lukjanenko nevengia (draugiškai) pašiepti ir kaimynines valstybes, pvz., Ukrainą:


„Naujoji Ukraina turėjo keturis kosmodromus. Vienas, kaip ir dera, prie sostinės, miesto Mazepova Misto, du bekraštėse žaliosiose stepėse, kur ganėsi kiaulių mutančių: didžiulių, dramblio pavidalo būtybių, apaugusių metriniu aromatizuoto, praturtinto vitaminais lašinių sluoksniu, bandos. Aleksui teko ragauti įvairių vietinės kiaulienos rūšių, sukurtų gudragalvių genetikų, – ir lašinius, kurie, būdami žali, turėjo rūkytų skonį, ir saldžių, „šokoladinių“ lašinių, kuriuos pardavinėjo skardinėse.“


Ne mažiau kliuvo ir profesijoms:


„Visi žino, kad tardytojams, pilotams ir mokesčių inspektoriams genetiškai atimta galimybė mylėti.“


Neapsieita ir be skandalų – knygoje apstu smurto ir sekso scenų (pastarosios Lukjanenko nemėgėjams tapo dar vienu puikiu pretekstu kabinėtis dėl įtartinos rašytojo „meilės“ paaugliams).


Žodžiu, tai pakankamai lengvai skaitoma ir nepretenzinga, tačiau labai įdomi nuotykinė/kosminė fantastika.


 


G. Kuko niekad nemiegantis drakonas


 



Glenas Kukas (Glen Cook) labiausiai pasaulyje žinomas savo niūrios fantasy romanų ciklu „Juodoji gvardija“ (Black Company) (o taip pat ar ne mažiau įžymiu ironiško fantasy detektyvo ciklu „Garret“, apie seklio Garreto nuotykius), su kuria jau susipažino ir lietuviai – leidykla „Eridanas“ išleido šešias šio ciklo knygas, pastaruoju metu į lietuvių kalbą verčiama septintoji (Bleak Seasons, 1996).


Vis dėlto, nemažai rašytojo gerbėjų pirmiausia jį vertina kaip talentingą mokslinės fantastikos autorių, kurio romanas „Drakonas niekada nemiega“, matyt, teisėtai, daugelio  vadinamas geriausia Kuko knyga.


Parašytas dar tolimais 1988-aisiais, šis romanas vienas iš nedaugelio atstovauja beišmirštančiam Science Fiction „kosminės operos“ (Space opera) požanriui. Ir kokios „kosminės operos“! Romanas tarsi įkūnija visas geriausias šio požanrio savybes: gigantiškus (bet ne iki absurdo) kosminius mastus bei aršias kautynes, įmantrias intrigas ir sudėtingus veikėjų charakterius.


Taigi, prieš jus retas egzempliorius, kuriam šiais laikais prilygsta gal tik žymaus škotų fantasto I. Benkso (Iain Banks) sukurtas SF romanų ciklas „Kultūra“ (Culture).



Daugiau apie šį ir kitus fantastikos žanrus sužinosite perskaitę B. Angies „Traktatus apie klišes“, o taip pat Wikipedia” enciklopedijoje.


Pačią apžvalgą rasite tinklapyje bernardinai.lt:


 



Puikus naujas O. Hakslio pasaulis


 



Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla šiomis dienomis išleido SF klasiką – O. Hakslio (Aldous Huxley) romaną „Puikus naujas pasaulis“ (Brave New World).


Gana išsamią jos apžvalgą rasite „bernardinuose“.


Ką gi, smagu, jog pagaliau išleista ši garsi antiutopija, šypsnį kelia tik apžvalgos autoriaus pastangos aprašinėjant klasikinį SF romaną nė kartelio nepaminėti žanro pavadinimo….


 


 


 


 


Knygų naujienas parengė: Gedas


Jas aptarti galite čia.



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
 

Savaitėlė – 2

Nr. 2. 2001.04.26 SAVAITĖS TEMA – TRIFIDŲ 50-METIS TRIFIDŲ DIENOS50-metį pažymėsime TRIFIDŲ NAKTIMI ??? John Wyndham – tai britų rašytojo John Wyndham Parkes Lucas Beynon […]
Archyvas
 

 
 
 

Savaitėlė – 35

Nr. 35. 2003.02.11 Tautiniai reikalai Penktas kartas nemeluoja?.. Na, štai – praėjo, atgriaudėjo, nugarmėjo praeitin… taip įkyriai skelbtas, anonsuotas ir reklamuotas “Geriausios Lietuvos Fantastikos 2002R...
Archyvas
 

 
 
juratekastytis1[1]

Muzika: Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys

Roko opera “Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys”       Kompozitorius Rokas Radzevičius, libreto autorius Rimvydas Stankevičius       Kodėl gi fantastika.lt rašo apie […]
Archyvas