„Pikti švininiai dangūs“ – nauji seklio Garreto nuotykiai
Na, šio mėnesio grand naujiena tikriausiai galima pavadinti naująjį Gleno Kuko (Glen Cook) fantasy romaną apie seklio Garreto nuotykius „Angry Lead Skies” („Pikti švininiai dangūs“). Tiesa, naujuoju romaną galima pavadinti tik sąlyginai – JAV ši knyga pasirodė dar 2002 m. ir neaišku, kodėl rusų „Ast“ prisiruošė šio populiaraus rašytojo romaną (serijoje „Vek drakona“) išleisti tik dabar…
Tai dešimtasis romanas apie minėtąjį seklį, šiuokart seno draugo prašymu sutinkantį pagloboti ekscentrišką vaikiūkštį-išradėją, kurį vaikosi būtybės, anot Numirėlio (jau 400 metų niekaip negalinčio numirti, nepaisant į nugarą įsmeigto peilio), neturinčios nė lašelio magijos. Romane, aišku, rasime ir kitus personažus – keikūną papūginą, burbeklį namų tvarkytoją Diną ir kt.
Kaip visada, burbeklių užtenka ir tarp skaitytojų – vieniems nepatinka, jog rusiškasis romano viršelis „sukompiliuotas“ iš daugelio ankstesnių knygų viršelių elementų, kitiems gi nepatiko pats siužetas (žvilgtelkit, pvz., čia), tad knygą pavadino „visišku nusivylimu“. Esą, cituoju, „…ji tiesiog nuobodi. Ne dėstymo kalba, kalba gyva, tačiau pats siužetas laužtas iš piršto ir paprasčiausiai neįdomus.“ Ir kas gi taip sunervino šį skaitytoją? Ogi tai, kad į romaną Kukas įpynė ir mokslinės fantastikos elementų; kokių – nenorėdamas atimti skaitymo malonumo, neatskleisiu.
O pats, kol kas (tiesa, perskaičiau tik 20 proc. knygos) su minėtais priekaištais sutikti tikrai negalėčiau – mažų mažiausiai ji kur kas geresnė už priešpaskutinę nuoširdžiai visų iškeiktą „Faded steel Heat“ (rusiškai išleista pavadinimu „Žar sumračnoi stali“). Romaną jau galite lengvai įsigyti daugelyje rusiškų Vilniaus knygynėlių, taip pat pas Kalvarijų turgaus prekeivius, o kainuos apie 10 Lt.
Fantastų keikūnų rinkinys – „Prasimanymų knyga“
…arba „KnigaVrak“ (rusiškai), papuoštą paantrašte „alternatyviosios fantastikos antologija“, ją išleido „Amfora“ leidykla (serija „Locus solus“). Pati knyga sudaryta iš tinklapyje „Pugovički“ vieno tokio Sergejaus Krasikovo keletą metų rinktų apsakymų (bei žinomo fantastikos rašytojo Makso Frėjaus pasiūlytų darbų). O kadangi minėtam rinkėjui patinkantys kūriniai paprastai niūrūs, su kiberpanko ir psichodelikos priemaišomis, be to, neapsieinantis be keiksmų ir padidinto dėmesio sunkiasvorei erotikai, patys galite spręsti, koks „gavosi“ rinkinys… Kaip pastebėjo ne vienas kritikas, knygoje užtenka silpnokų apsakymų, iš kurių pašalinus nenormatyvią leksiką, nieko daugiau ir nelieka, tačiau apstu ir tokių, kur šis elementas tiesiog būtinas. Juk kaip, anot kritiko A. Roife, kitaip galėtų kalbėti L. Kaganovo apsakymo „Iki aušros“ herojai, laukiantys neišvengiamos mirties, ar kaip galėtų tarpusavyje bendrauti ateities narkomanų „šaika“ A. Švedovo apsakyme. Tarp kitų vertų paminėti ir, anot to paties Roife, „novatoriškų“ rinkinio autorių: I. Novako, J. Nesterovo, I. Matvejevo, V. Šilino ir M. Šelli pavardės.
Rusai – apie senovės prūsus: „Ulmiganija“
Berods, S. Grunau kronikoje paminėta prūsų Brutenio ir Vaidevučio legenda, kurioje prūsai vadinti „ulmiganais“, rado savo vietą ir Kaliningrado fantasto Vadimo Chrappos panašaus pavadinimo knygoje „Ulmiganija“. Knygą išleido „Eksmo“, ją sudaro jau minėto pavadinimo romanas bei keliolika apsakymų, pavadintų „Prūsijos pasakomis“, tarp kurių – „Ragainė“, „Neringa“, „Prūsų dievo žyniai“ ir pan.
Panašu, kad knygos autorius – gana karinga asmenybė, kovojanti už tai, kad Kaliningradas būtų pervadintas į Kionigsbergą, o save vadinantis „didžiu prūsų rašytoju“ ir pan.
„Rusų karžygys Tropas ir variagų samdinys Dilingas ieško šlovės kovoje su totoriais bei paslaptingos Ulmiganijos burtininkais“ – teigiama knygos aprašyme. Sakyčiau, eilinė, vidutiniška fantasy, įdomi gal tik prūsiškuoju elementu.
Vampyrų karalienė, nemokanti naudotis kreditine kortele…
Istorijų apie vampyrus mėgėjai galėtų paieškoti Whitley Strieberio knygos „Lilit sapnas“ (Lilith`s Dream: A Tale of the Vampire Life, 2002), kurį serijoje „Mistika“ išleido „Eksmo“. Tai ciklo apie vampyrus trečioji dalis (pirmoji „Alkis“, 1981 ir antroji „Paskutinis vampyras“, 2001 buvo tos pat leidyklos išspausdinta pernai).
Įdomu, kad autoriaus vampyrai – visada moterys. Ir viena tokių – pati Lilit, vampyrų motina ir karalienė, pirmoji Adomo žmona, palikusi vyrą ir apsigyvenusi oloje prie Negyvosios jūros bei ten prigimdžiusi galybę demonų.
Anot autoriaus, „Aš susimąsčiau: jei vampyrai išties egzistuotų, kokie jie būtų, su sąlyga, jog jie ne antgamtinės kilmės. Manieji vampyrai – atskiros, senovinės rūšies atstovai, atrodantys visai kaip mes, tačiau gyvenantys tūkstančius metų. Jie vadina save Sergėtojais, nes turi stiprų nuosavybės instinktą. Jie suskirstė pasaulį į teritorijas, kurių kiekviena priklauso vis kitai grupei. Jie slapčia valdo pasaulį, o juos jau penkis tūkstančius metų valdo Lilit.“
Tačiau gyvenimas keičiasi, žmonija tobulėja ir ištaigingoje oloje gyvenusi Lilit vieną dieną ima iš Sergėtojų nebegauti aukų… Ji, žinia, išalksta ir palieka olą, norėdama sužinoti, kas atsitiko su Sergėtojais. Jai atsiveria kraupi tiesa – Sergėtojai sunaikinti vampyrų medžiotojų, o pati Lilit nebežino, kaip išgyventi šių dienų pasaulyje – nemoka nei vairuoti automobilio, ar naudotis kreditine kortele, nekalba nei viena iš šių laikų kalbų…
Beje, romanui sukurtas ir atskiras tinklapis.
Šventoji Briuso Sterlingo ugnis ir knyga „apie Matricą“
Jekaterinburgo leidykla „U-faktorija“ toliau džiugina cyberpunk-o gerbėjus B. Sterlingo kūriniais – šiuokart tai dar 1986 išleista minėto autoriaus „Šventoji ugnis“ (Holy Fire). Kaip pasakoja tos pat leidyklos redaktorius V. Charitonovas, šiam romane aprašomas herontokratų pasaulis, mūsų planeta, kurioje valdžia jau seniai atitekusi medicinos-industrijos komplekso atstovams ir kur kiekvienas žmogus tiesiog PRIVALO būti sveikas ir normalus. Ir kuo normalesnis bus, tuo ilgiau bus sveikas, o tuo pačiu – ir turtingas. Aišku, tai patinka ne visiems, o ypač – neturtingiems rytų europiečiams…
Beje, „U-faktorija“ artimiausiu metu rengiasi išleisti (o gal jau ir išleido) kitą, pasiutusiai įdomų Sterlingo romaną – „Suirimas“ (Distraction, 1998), kuriame įkūnytas „amerikietiškasis košmaras“ – pasaulis, kur JAV nebegerbiama ir išsigimusi. Kur baltieji – etninė mažuma, ekonomika smukusi, o doleris nekonvertuojamas, kongresas ir prezidentas tik simbolinės figūros, tad reali valdžia sutelkta valstijų gubernatorių rankose.
Ir dar vienas „beje“: spaudai jau parengta kita leidyklos knyga (straipsnių rinkinys) – „Išgerk raudoną piliulę: mokslas, filosofija ir religija „Matricoje“” (jau matau kaip spjaudosi šio filmo nekentėjai:)). Čia, žinoma, bus nagrinėjamos tokios problemos, kaip kiek realus mūsų gyvenamas pasaulis ir pan.
Na, bet apie visa tai ir dar daugiau sužinosite perskaitę interviu su minėtos leidyklos minėtu redaktoriumi čia ir susipažinę su leidyklos tinklapiu čia.
