Knygos

2004-10-15
 

Literatūra: naujas K. Paulausko romanas

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags:


Lietuvos ryto” redakcijos sutikimu, perspausdiname straipsnį apie naują rašytojo fantasto K. Paulausko romaną. Deja, beveik ne fantastinį.




Fantastas prabilo apie mokyklų skaudulius


Virginija Petrauskienė

Rašytojo asmeninio albumo nuotrauka
Parašas po nuotrauka: „Stengiausi iškelti tas blogybes, kurias mačiau mokykloje. Knyga yra mano protestas, bandymas atkreipti dėmesį į tuos dalykus, apie kuriuos stengiamasi nekalbėti”,- teigė panevėžietis K.Paulauskas

Rašytojas K. Paulauskas

Pasirinko netikėtą temą


„Lėlytė” – taip pavadinta pane­vėžiečio rašytojo Kazio Paulausko knyga, kuri praėjusią savaitę pa­sirodė knygynuose. Žinomas pen­kių fantastikos romanų ir kelių pa­žintinių knygų autorius savo nau­juoju darbu žada nustebinti skai­tytojus.


Paslaptingų reiškinių ir neat­pažintų skraidančių objektų temą pamėgęs 70-metis K.Paulauskas šį kartą netikėtai prabilo apie mo­kyklą. Naujojoje knygoje gvildenamos su mokykla susijusios temos, ku­rios iki šiol buvo laikomos tabu.


Pakluso naujoms taisyklėms


Neleistini mokytojų ir mokinių santykiai, mokykloje girtaujantys ir patvirkusių mokinių vilionėms pasiduodantys kai kurie pedago­gai, kai kurių moksleivių abejin­gumas mokslui – į tokią realybę patenka jaunas fizikos specialis­tas Aurimas Želvys.


Paskirtas dirbti į atokų Vizbarų kaimą, naujai iškeptas mokytojas neįtaria, kad gyvenimas gūdžio­je provincijoje jam padiktuos nau­jas iki šiol nepažintas elgesio tai­sykles.


A.Želvys netrukus pats gosliai glostys trylikametės Karolinos kū­ną, o po vieno girtavimo su auk­lėjamosios klasės abiturientais at­sidurs septyniolikmetės Donaldos lovoje.


Romano pabaigoje dvyliktokų auklėtojas pasiperša mokyklos dar nebaigusiai savo auklėtinei.


Tačiau K.Paulauskas lieka išti­kimas savo pamėgtam pasakojimo būdui – naujausiame romane neapsieinama be fantastikos ir mis­tikos elementų.


Kūrinio veiksmą papildo hero­jų reinkarnacijos tema bei su ja susiję kiek netikėti siužeto posū­kiai. Į Lietuvos pakraštį nublokš­tas mokytojas apleistoje saloje su­randa lobį.


Rašymui prireikė pusmečio


 –  Kodėl prabilote apie mo­kyklą ir joje susidariusią verty­bių krizę? – paklausiau K.Pau­lausko.
– Per keturiasdešimt metų mo­ksleiviams ir studentams dėsčiau anglų kalbą.
Dirbau sovietinėje švietimo sis­temoje, tęsiau darbą ir nepriklau­somybės metais. Tik prieš kelerius metus atsisakiau mokytojo ir dėstytojo darbo, kad daugiau laikor skirčiau kūrybai. Per visus savo darbo metus fiksavau faktus iš moksleivių ir pe­dagogų gyveninio ir juos kaupiau savyje. Mokytojavimo patirtis nedavė ramybės. Ši knyga brendo seniai, gal todėl aš ją parašiau greitai – maždaug per pusmetį. Pasirinkęs lengvą pasakojimo stilių, stengiausi iškelti tas blogy­bes, kurias mačiau mokykloje. Knyga – mano protestas, ban­dymas atkreipti dėmesį į tuos da­lykus, apie kuriuos vis dar sten­giamasi nekalbėti.


 Rėmėsi ir savo patirtimi


 -Atvirai pasakojate apie jau­no mokytojo Aurimo Želvio išgy­venimus. Knygoje yra ir atviros erotikos scenų. Skaitytojai tik­riausiai svarstys, ar ne savo jau­nystės klaidas išpasakojote?
– Tikrai niekada neturėjau nuo­dėmingų ryšių ir sekso su moks­leivėmis. Tačiau žinau, kad kai ku­rie kolegos nuo to nesusilaikyda­vo. Apie kai kurių žygius buvo kal­bama, tai buvo vieša paslaptis. Ta­čiau skandalų nekildavo. Jokia paslaptis ir tai, kad jau­ni mokytojai neretai sulaukia vy­resniųjų klasių mergaičių dėme­sio ženklų. Kai kurios tiesiog įsi­myli mokytoją. Būna, kad šis tuo pasinaudoja.


Knygoje „Lėlytė” aprašyta sce­na, kai Aurimas prie savo buto du­rų kasdien randa lauko gėlių. Aš irgi esu ne kartą rytais radęs žibuoklių puokščių. Visą laiką įtarinėjau vieną mo­kinę, o paaiškėjo, kad tai darė vi­sai kitos dvi merginos. Per ilgus darbo metus teko iš­girsti ir pasiūlymų. Viena mergi­na primygtinai aiškino „su viskuo sutinkanti”, kad tik parašyčiau ge­rą pažymį. Būdavo tokių atvejų, kai moki­nės ar studentės pačios savo dė­mesiu atakuodavo mokytojus. Ta­čiau teko ne kartą girdėti, kad pe­dagogas už pažymį versdavo mer­gaitę paklusti.
– Paleistuvystė mokykloje – ne vienintelė žaizda, apie kurią kalbate?
– Egzaminų rezultatų klastoji­mas, mokytojų girtavimas mokyk­loje – visa tai mačiau. Abitūros eg­zaminų metu vakarinėje mokykloje būdavo masiškai nusirašinėjama nuo lentos, kur mokytojai iš­spręsdavo uždavinius. Aš pats esu rašęs literatūros te­mą vienam mokiniui.Tai buvo sovietiniais laikais.Tačiau dar prieš ketverius me­tus, kol dirbau vakarinėje mokyk­loje, nelabai kas tebuvo pasikeitę.


Knygoje aprašytas „jėzutilis”, kuriame buvo girtaujama, irgi eg­zistavo. Mokytojas, žvejojantis degtinės butelį nuo stogo, prie moky­tojų kambario durų gulintis gir­tas pedagogas – irgi detalės iš tikro gyvenimo. 


Įterpė mistinių detalių


– Daugelio metų patirtį perkėlėte į šiuolaikinius laikus?
– Taip, romano veiksmas vyks­ta apie 1993 metus, kai Lietuvoje buvo pati didžiausia netvarka. Vizbarų pavadinimą pasiskoli­nau iš vieno Žemaitijos kaimo. Ta­čiau knygoje jo geografinė padėtis nenusakyta. Veiksmas vyksta kaž­kur Lietuvos pasienyje. Meteorito kraterio vietoje susi­formavęs Akmenykšcio ežeras – iš­galvotas. Tokio Lietuvoje nėra.
– To ežero saloje vyksta neįti­kėtini dalykai?
– Pats nežinau, kuriuo metu nu­sprendžiau į romaną įlieti fantas­tikos detalių. Taip atsirado Auri­mo ir Karolinos reinkarnacijos is­torija ir su ja susijęs lobis.
Pats tikiu reinkarnacija, daug apie tai turiu literatūros, netgi „Lėlytėje” aprašytas keis­tas Aurimo sapnas yra paimtas iš dviejų reinkarnaciją tyrinėjusių autorių knygos. Jie tvirtina, kad tas sapno ap­rašymas, panaudojus tam tikrą metodiką, gali sukelti mūsų sap­nus apie buvusius gyvenimus.
– Knygos pabaiga kiek netik­roviška – įsimylėjus ir mylimas herojus tampa pasakiškai tur­tingas.
– Ką žinai, gal tai pasilikta ga­limybė rašyti knygos tęsinį.


“Lietuvos rytas”, 2004 10 15


Trumpa K. Paulausko dosjė:
Gimė 1934 m. sausio 7 d. Tauragėje. Prozininkas, publicistas. Išleido mokslinės fantastikos apysakas “Dorado” (1971), “Argonautų laivas” (1979), “Saulės sūnus” (1983), “Deimo efektas” (1986), “Akmenuotame Letos krante” (1997), romanus “Laukesos aitvaras” (1992), “Bėgančioji ledo lytimi” (1997).



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
 

Savaitėlė – 2

Nr. 2. 2001.04.26 SAVAITĖS TEMA – TRIFIDŲ 50-METIS TRIFIDŲ DIENOS50-metį pažymėsime TRIFIDŲ NAKTIMI ??? John Wyndham – tai britų rašytojo John Wyndham Parkes Lucas Beynon […]
Archyvas
 

 
 
 

Savaitėlė – 35

Nr. 35. 2003.02.11 Tautiniai reikalai Penktas kartas nemeluoja?.. Na, štai – praėjo, atgriaudėjo, nugarmėjo praeitin… taip įkyriai skelbtas, anonsuotas ir reklamuotas “Geriausios Lietuvos Fantastikos 2002R...
Archyvas
 

 
 
juratekastytis1[1]

Muzika: Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys

Roko opera “Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys”       Kompozitorius Rokas Radzevičius, libreto autorius Rimvydas Stankevičius       Kodėl gi fantastika.lt rašo apie […]
Archyvas