Raminoras tarnauja karaliui
„Likimas lėmė man nešti gėrį ir teisingumą, – mąstė Raminoras, eidamas gatve. – O ką nešu aš?“
Sustojęs kritiškai nužvelgė savo atspindį vitrinoje. Į jį žiūrėjo neaukšta, vėjo papučiama būtybė, vilkinti garintus džinsus ir geltonus marškinėlius su užrašu „Liubliu mamu“. Rankose jis laikė įvairiaspalvius pirkinių maišelius. „Vis dėlto reikėjo imti taksi“, – burbtelėjo tyliai. – Apsikarstęs čia visokiais maišeliais kaip kokia kalėdinė eglutė.“ Raminoras (toks buvo kūrybinis Ramūno Buroko slapyvardis) buvo teisus – ko jau ko, bet spindesio jam tikrai netrūko. Juk Raminoras dirbo paties pop karaliaus Miko Bučkino dizaineriu! Raminoras labai didžiavosi savo darbu ir nuolat visiems pasakojo apie stilių, dizainą, madą ir šou biznio užkulisius. Nors Raminoro darbą darbu sunkiai galėjai pavadinti – tai buvo juodų juodžiausia vergovė Jo Aukštenybei bei jo svitai – šešioms „Barakudos“ šokėjoms. Va anąkart Raminoras partempė iš Baisogalos 9 kg stručio plunksnų. Tris valandas stovėjo eilėje, dar tris derėjosi su pardavėju, grįžo toks savimi patenkintas, o namie… „O čia kas per šluotražis?“ – papūtė lūpas Joana. – „Aš su tokia bliedna rožine žmonėms pasirodyti negaliu! Ir apskritai, šitos stručio plunksnos – nepolitkorektiškos!“ Arba tada, kai jam teko „laimė“ išbandyti naująjį neokosminį trupės makiažą… O kur dar dulkių valymas nuo Jo Didenybės auskarų kolekcijos!
„Argi aš ne ledas?!“ – sąmoksliškai mirktelėjo Raminoras savo atvaizdui ir nukaukšėjo link pramogų arenos „Palieptė“. Netrukus turėjo prasidėti pasirodymas – šou „Miko Bučkino stebuklų pasaulis“.
Persirengimo kambaryje vyravo pakasynų nuotaika, protarpiais virstanti isterija. „Ką yra, mergos?“ – paklausė Raminoras. „Bėda. Bėda bėdulė“, – rypavo Dainė. „Aaaaa!“ – spiegė Dagnė. „Karočė, mums kapiec“, – konstatavo Kliaksandra, o Afigenija tyliai juokės kamputyje. „Neįsikertu“, – pagalvojo Raminoras. – „Tos bobos – chroniška nelaimė.“
Dar po pusvalandžio Raminoras suprato, kad ką tik geriausia „Barakudos“ šokėja Gertrūta paslydo ant alyvuogės. O jos koja triokštelėjo. O jiems, karoče, kapiec. Pasirodymas turėjo prasidėti už 10 minučių. Tūkstantinė auditorija šurmuliavo, žurnalistai taikės prasmukti į užkulisius, tik valytoja Ditė ramiai snaudė atokaitoje, o šalia gliaudė saulėgrąžas apsauginis Kedas. Staiga atsidarė persirengimo kambario durys ir čežėdamas auksiniais rūbais pasirodė pats Karalius. Merginos nutilo, suvokdamos momento esmę. „Tu“, – bakstelėjo pirštu į Raminorą Mikas. „Aš!” – atsakė Raminoras ir jam užtemo akyse.
O paskui buvo prožektorių šviesos ir ovacijos, Raminoras sukosi po sceną elegantiškai lyg bumerangas. Dar jis buvo panašus į drugelį pievoje: geltonos garbanos plaikstėsi, o tas žalias gipiūrinis sijonas… Ach, tai buvo nepaprastas reginys! Ir tada Raminoras grakščiai ištiesė rankas ir pakėlė koją. „Džyyy!” – pasigirdo kažkur jam už nugaros. „Ups“, – aiktelėjo Raminoras. „Vaaau!” – suošė publika, ir visi suprato, kad karalius nuogas.
Va taip Raminoras sukėlė revoliuciją šou biznyje, padarė karjerą ir atrado tokias pasaulinio lygio žvaigždes, kaip Balta Katytė, „Vandenų pabaisa“, Senis Šaltis ir Burtininko Mokinys. Mikas Bučkinas išleido skandalingąjį romaną „Raminoras 3000“ (vėliau paaiškėjo, kad iš tiesų jį parašė kitas autorius), „Barakudos“ merginos išsiskirstė kas sau, tik valytoja Ditė ir toliau ramiai snausdavo atokaitoje, – sklido gandai, kad į eskapistų klubą įstojo…
Ir buvo šis žygdarbis pavadintas „Raminoro kregždute“.
Linkis
