Kalėdų Senis čia nepadės …
Artėjant metų pabaigai, vis dažniau išgirstu dūsaujant “kaip tas laikas greitai bėga”, su nostalgija prisimenant deficitinius mandarinus ir burnojant ant besilinksminančio jaunimėlio, kad “mūsų laikais taip nebuvo”. Gal buvo, gal nebuvo, dabar jau nebepatikrinsi.
“Laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal …” – kažkada dainavo V. Noreika. O jei imt ir sustabdyt? Pasukt atgal? Pirmyn? O jei ne tik laiką, bet ir erdvę?!
Taigi šįkart Jūsų klausiu: kur ir kada norėtumei gyventi, jei galėtumei pasirinkti vietą ir laiką?
Pirmyn ar atgal?
Nagi, kas norėtų pamatyti, kaip mes gyvensim be Ignalinos atominės elektrinės, be slogos (“aš tikiu genetikos galia!” ), be rusvaplaukių, be diskotekų, be pensijų, be šaltibarščių ir serialų? Brrr, aš tai nenorėčiau gauti šaukimo į armiją penktojo pasaulinio (ar tarpgalaktinio) karo išvakarėse… Vis dėlto keletą drąsuolių vilioja ateitis.
Va, forumiečio Exuss kelionės laiku biliete būtų įrašyta labai tiksli informacija:
Atvykimo vieta: Los Andželas iš filmo “Blade Runner”
Atvykimo laikas: November, 2019 m. (tokia data nurodyta filme)
“TAS miestas, TA aplinka atspindi mano pasaulėžiūrą. Ten yra viskas, kas man patinka – lietus, aukšti dangoraižiai, švytinčios hi-tech piramidės, kultūros suplaktos į vieną katilą, naktis, androidai, ieškantys gyvenimo prasmės ir ilgaamžiškumo,” – komentuoja savo pasirinkimą Exuss, o aš galiu tik pasidžiaugti, kad iki 2019-ųjų pasaulio pabaigos nenusimato …
Projektų vadovas Irmantas ne toks užtikrintas: “norėčiau pagyventi ir praeityje, apie kokius 2000 m. pr. Kr. ir ateityje, apie kokius 2100 m. po Kr.. Gal tik šiek tiek šiltesnėje klimato juostoje. Kodėl? Manau, kad kaltas žmogiškas smalsumas. Noras pabūti ten, kur sukurtos legendos ir ten, kur žmogus susikurs ateitį.”
Matyt, ne aš vienintelė bijau žmonijos ateities – tolimiausia kelionė pirmyn tesiekia 100 metų …
Gal ir klysta žmonės sakydami, kad gerai ten, kur mūsų nėra. O laiku atgal keliaujama daug drąsiau, šimtus ar net tūkstančius metų. Mūsų forumas štai irgi stryktelėjo pora savaitėlių atgal.
“Mano pasirinkimas – 1789-1812 m. Prancūzija. Kadangi esu istorikas (o dar ir bonapartistas), tai mano didžiausia svajonė būtų gyventi kartu su sankiulotais barikadose, šturmuoti Bastiliją, sekti Imperatorių per Egipto smėlynus, Lenkijos purvą, Rusijos pūgą. Be to, tai – romantizmo epocha, o kadangi esu nepailstantis idealistas, man to trūksta pilkoje nūdienoje”, – atvirauja SNOWCOW. Baisi čia romantika po purvus klampoti… Nors tiesą sakant, kitokio atsakymo iš jo ir nesitikėjau.
Vilnietės “pramogų ir linksmybių mėgėjos” Agnės atsakymas man labiau patinka: “jei galėčiau pasirinkti, norėčiau pagyventi senovės Egipte ar Graikijoje Antikos laikais. Piramidės, faraonai, rūmai, maudynės piene su kvapiaisiais aliejais ir daugybe pataikaujančių tarnų. Tinginiaučiau ir mėgaučiausi visais gyvenimo teikiamais malonumais: regzčiau intrigas, meilės pinkles, rengčiau didžiules puotas ir šventes, riterių pasirodymus…” Ech, kad aš galėčiau pasirinkti!
Paulius iš Klaipėdos norėtų gyventi “arba viduramžiais Anglijoje, arba dabar Amerikoj”. Na, ką čia bepridursi, laukinė ta Amerika, laukinė!
Nei šiaip, nei taip
“Kadangi noriu labai daug, išsirinkti vieną laiką ir vieną vietą – labai sunku. Tačiau vienas iš variantų būtų 1800 m. Naujasis Orleanas. Kodėl? Nes ten, gyveno Lestatas, Luisas ir Klaudija … Ir nors jie tėra tik vienos rašytojos išgalvoti vampyrai, tačiau mes čia gi pasvajoti apie neįmanomus dalykus susirinkom, ar ne?” – svajoja “Dorado” narė AngelEyes. Agnė dar spėja pažadėti atsakymą perrašyti, jei man jis nepatiks. Puikus atsakymas, sėskis, dešimt !
O Arvydas svajoja dar drąsiau, jei galėtų pasirinkti, jis ne tik gyventų tarp vampyrų, jis pats būtų vampyras! Na taip, amžinybės turėtų užtekti pagyventi visur ir visokiais laikais.
Meškas žiemą traukia į urvus. Mūsų forume – taip pat. Štai Adis norėtų gyventi Morajoje (Morijoje, taisytų tolkienistai). “Įspūdinga aplinka, mitrilas – neblogas pajamų šaltinis, pasitaiko ir orkų – gyvų treniruoklių. Aišku, turėtų būti gražu ir Fangorne, bet…” Na ką aš sakiau, žiemą – urvas, vasarą – miškas. Tik meškos žiemą miega, Adi…
Tradiciškai lietuviškai
Sulaukiau ir puikiai nacionalinį charakterį atspindinčių atsakymų, tokių, kaip, pavyzdžiui, Tado:
“Pažiūrėjus į visą žmonijos praeitį, taip pat dabartį, nematau nei vieno laikotarpio, kuriame norėčiau gyventi. Lieka tik ateitis, bet kadangi nesu didelis optimistas, tai ir iš ateities nieko nesitikiu. Taigi, man nėr tokio laiko, kuriame norėčiau gyventi, visur būtų daugmaž tas pats rezultatas. Norėčiau gyventi kažkur pietuose, nes baisiai nemėgstu šalčių (na, aišku, ir ne ten, kur temperatūra ištisus metus +40 laipsnių).” Šilta vieta, kur nėra nei ateities, nei praeities, kur iš viso jokio laiko nėra? Gal pragaras?! Arba susirangai lovoje, imi gerą knygą, puodą arbatos, plytą šokolado …
Mano klausimu stebisi ir Andrius. “JAV, kad ir rytoj”, – atsakymas jam atrodo savaime suprantamas. “O tu ko tikėjaisi? Po tiltu su mylimąja???” – dar labiau nustemba, pamatęs mano veido išraišką. Na, ne visai taip, bet …
Paprastai į klausimą atsako ir mano močiutė: “kaip Dievas duos!” “O jei vergu plantacijoje ar dar blogiau?” – bandau gąsdinti, ir… suveikia! “Kad būtų normalus klimatas, kalnai, jūra. Vasarą prie jūros, o žiemą kur šilta, kad temperatūros nesvyruotų labai”, – skuba patikslinti Dievo valią močiutė.
Na va, žiema tik ką prasidėjo, o Jūs kaip užsukti apie šilumą ir saulę svajojat. Ir apie geresnį gyvenimą: kam urvai, kam pelkynai, kam baliai, o kam Amerika. Kiekvienam pagal iškrypimą, kaip sako mano grupiokai. Deja, turiu grąžinti Jus į realybę ir palinkėti smagaus klampojimo per sniegą perkant kalėdines dovanas!
O pasvajoti galite čia
