Gimęs šliaužioti, skraidyti… nenori!
Sveiki visi, gaidžiui užgiedojus Naujuosius metus! Tikiuosi, rūke nepasiklydot, o jei ir pasiklydot, kelią namo jau suradot, kojas sušilot, arbatos išgėrėt ir galit ramiai sau paskaitinėti mano rašliavą…
Po Naujųjų metų sutikimo linksmybių kiekvienam studentui ateina siaubas baubas – SESIJA! Va tada vargšeliui, pasiklydusiam algebros ir diferencialinių lygčių džiunglėse, užverstam referatais, vertimais, laboratoriniais ir kursiniais darbais, tėvų grasinimais ir/ar maldavimais, tarp bemiegių naktų, praleistų besimokant, ir bemiegių naktų, praleistų bešvenčiant ar bent jau “bešvenčiant” neakivaizdiniu būdu, kyla nemažai gana drąsių idėjų. Argi ne puiku būtų išmokti visą medžiagų atsparumo kursą tiesiog pasidėjus knygą po pagalve? Arba jei smegenys būtų kaip CD-ROM įrenginys: kyšt kompaktą “Ankstyvųjų viduramžių istorija” ir ramus keliauji egzaminan? Po egzamino švyst į lentyną, ir tegu laukia geresnių laikų! O žinoti atsakymus į visus klausimus? Mokėti hipnotizuoti (“Jūs tiesiog trokštate parašyti man dešimt!”)? Susikalbėti viso pasaulio kalbomis?
Todėl šįkart jūsų klausiu:
Kokia ypatinga savybe (pvz., gebėjimu visada nusipirkti laimingą loterijos bilietą, matyti kiaurai sienas etc.) norėtumėte pasižymėti ir kodėl?
Pasitaikė tarp mano apklaustųjų ir visiškų savanaudžių, kuriems ypatingų galių reikia savo gerove pasirūpinti, ir altruistų, kuriems pasaulio išgelbėjimas ir žmonijos likimas svarbesnis už galimybę tapti vietinio masto žvaigžde (kokiu nematomu žmogum, pavyzdžiui).
“Niekada apie tai negalvojau, gal nenorėčiau turėti jokių stebuklingų galių,”- sako kaimynė Inga. Oi, labai, labai blogas atsakymas, ką man reiktų daryt, jei visi taip atsakinėtų? Laimė, tokių nereiklių (o gal viskuo patenkintų?) žmonių šiais laikas maža…
Programuotojas Maverikas norėtų skraidyti. Kodėl, pats nežino, bet įsivaizduoja, kad aš, irgi būdama programuotoja, turėčiau žinoti … Tyčia ar netyčia, bet aš nežinau, ir priverčiu žmogų dar trupučiuką pamąstyti: “o ką dar galima? (viską, viską! – aut. past.) Laiką stabdyt – sucks*, nors būtų naudinga ir kitiems. Skaityt mintis – nu nafig, nereikia. Telekinezė dar būtų fun, bet… Ironiškai dar galima būtų norėti “tikros meilės”…” Taigi turime meile nusivylusį Karlsoną, kuris gyvena ne ant stogo, o mūsų forume. Gal kas pavaišintų jį uogiene? (red. past. – ee, palaukit, tikroji meilė=uogienė?)
Su Maveriku nesutinka Bitė: “norėčiau mokėti skaityti kitų mintis, nes prikolna yra žinoti, ką kiti mano, tikriausiai ne visada malonu, bet tikrai norėčiau, jei būtų galimybė kažkokią nesąmonę gauti. Tai tikrai geriau, negu pirkt laimingus bilietus ar matyt kažką tai.” Paklaustas, ką gi jis veiktų su tokia “nesąmone”, Bitė paaiškino, kad nieko, tiesiog “žvengtų”. Aš tai kokia teisėja įsidarbinčiau, ar konsultante, ar būrėja…
Tingintis su el. paštu terliotis “tiesiog Alataras”, su klausimu susidorojo chirurgiškai tiksliai:
“Norėčiau valdyti galią (the force). Manau, jog tuo viskas ir pasakyta, nes tai –
- ir sielos ramybė,
- ir išmintis,
- ir galimybė paveikti silpnavalių mintis,
- ir be fizinių veiksmų ką nors pakelti, pastumti, nustumti,
- ir valdyti energiją,
- ir geriau suprasti kitų žmonių mintis, jausmus,
- ir jausti artėjantį pavojų…”
Na, prie tokio išsamaus atsakymo nieko nebegaliu pridurti, nebent pagirti, kad iškalbingumui jam galios (the force) nereikia. O gal ir teisingai sakei, kad “kas ieško – tas randa, kas žino – tas kalba”, matyt, atsakymą į šį klausimą jau žinojai.
“Apskritai tai norėčiau būti ragana, nes taip jausčiausi galinga. Galėčiau reguliuoti žmones,” – į pasaulio valdoves taiko Lonaja. “Jei rimtai, tai galėčiau padėti vargstantiems žmonėms, sustabdyti karus, gamtos stichijas ir apskritai pagerinti pasaulį.” Dar pridėkime “džiaugsmą viso pasaulio vaikams” ir nebereikės tapti ragana, užteks kokia politike ar “Mis Lietuva”. Tik va su prisistatymu visuomenei reiktų padirbėt: “pošlybių mūza Lonaja” gal ir skambu, bet laaaaabai jau nesolidu…
“Yra toks GURPS aprašytas privalumas “Serendipity”. Va šitą magišką savybę ir norėčiau turėti” – aiškina Smėli, kurio visuomenei pristatyti nereikia. Nagi, žiūrim, ką turim: “GURPS Basic Set” apie jokį “Serendipity” nė žodeliu neužsiminta, taigi kreipiuosi informacijos į “anokį ten ekspertą” Shizzar. Iš to, ką sugebu išsiversti, paaiškėja, kad tai – laimingi atsitiktinumai, gebėjimas būti tinkamu laiku tinkamoje vietoje (pavyzdžiui, per egzaminą ištraukti vienintelį išmoktą bilietą). “Aha, o kodėl?”- neatstoju. “Kaip tai kodėl? Tam, kad iš Matricos būtų lengviau išeiti. Negi tu manai, kad Matrica tik filme egzistuoja?” – stebisi Smėli, o aš likusią vakaro dalį praleidžiu žiūrėdama į šaukštą ir mąstydama, ar Matrica egzistuoja tik filme…
“Ta savybė turėtų būti tokia, kad galėčiau išpildyti svajones. Na, ne visas, bet daugumą, kurios tikrai yra realios, ne milijonas ar namas Karibuose” – atsargiai svajoja kosmetikė Laura. Mmmmm, tikrai nieko būtų, jei nugarytė pati pasikasytų, kojinės pačios išsiskalbtų, nuo šokolado nestorėtum ir ryte keltis būtų galima penkiolika minučių vėliau nei reikia… O kuo blogai namas Karibuose?! Jei ką, galėtum man padovanoti.
Vilniečiui Mironui praverstų fotografinė atmintis… “Ypač skaičių atžvilgiu” – tikslina jis. Gal nori įsiminti visus kada nors pamatytų banknotų numerius? O gal tiesiog ne kartą gudrių pardavėjų buvo apskaičiuotas ar vis pamiršta kaip tas viršininkas atrodo, svarstau. Mironas įsiterpia į mano mąstymą su idėja, kad, matyt, jis tiesiog nukrito nuo lovos vaikystėj. Užjaučiame.
“Norėčiau sugebėti nepykti ant žmonių, nes pyktis yra nesubrendimo požymis,” – sako turbūt su kažkuo susipykęs Renaldas. O sužinojęs, kur aš ketinu įdėti šį atsakymą, prašo jo nepublikuoti. Vis dėlto įdedu, bet tik dėl tavęs, Renaldai, kad galėtum patreniruoti gebėjimą nepykti ant žmonių! (Red.past. – kadangi Renaldas dar tik nori išmokti nepykti, tai apklausėjai linkime turėti gerų slėptuvių.)
Šia pacifistine gaida ir baigsiu apklausėlę, o Jūs galite padiskutuoti štai čia….
*Kalbos ėmėm ir netaisėm. Iš principo.
