Fandomas

2008-07-31
 

Interviu su Visuotine Pasaulio Laime

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags:

„Yra natūralus poreikis organizuoti“


 


Na, tą galima buvo seniai įtarti… Per prievartą organizatorium ilgai nepabūsi. Šiemet fendomui žinomas asmuo Visuotinė Pasaulio Laimė, kitaip tariant, „Legiono“ klubo prezidentas Daumantas Levickas, priorganizavo su kaupu. Kaip, su kuo, kodėl ir kam išvis visa tai – skaitykite toliau.


 


 


– Neužkniso dar interviu dalinti? Spauda vasarą atsigręžia į fantastus; ar realu prisikviesti žmonių į renginius ar klubus straipsniais? T.y., ar pameni atvejų, kai naujas žmogus sakytų sužinojęs apie fantastų ar konkrečiai „Legiono“ veiklą iš žiniasklaidos?..


 


– Interviu, tiesa sakant pradeda užknisti, ypač, kai pradeda apie terminus kalbėti. O nauda, panašu, tokia, kad darbe žiovaujantiems duodame daugiau peno pažiovauti:). Nebėra tikslo reklamuotis, bet reklamuojame patį fantastų judėjimą. Ar sulaukiame į renginius žmonių iš pašalės per tokius straipsnius – manau, kad ne. Kita vertus, nebereikia priklausyti jokiam klubui, nuėjai į hobyshopą ar šiaip žaidimų parduotuvę ir nusipirkai viską ko reikia doram Geimeriui :). Taigi panašu, kad visais tais straipsniais darome reklamą žaidimų parduotuvėms. O ar gaila, tegu tik žaidžia vaikai, gal irgi užaugs tokiais pat psichais :).


Populiarėjame, draugai, fantastai. Gal pamenate straipsnį, kuriame prie kitų (gotų, skeiterių ir t.t.) fantastai buvo išskirti kaip atskira subkultūra?:)


Kad naujų žmonių yra – tiesa, bet per ką jie atėję, neklausiau.


 


– Nori nenori, būdamas klubo prezidentu, turi jam paatstovauti. Papasakok, ką veikiate pastaruoju metu, ir kokias idėjas ketinate realizuoti artimiausioj ateity. O tolimiausioj?


 


– Veikiame, veikiame. Kaip visada, tai, kas suteikia malonumą. Vasara – tinginystės sezonas. Žaidžiame stalo RPG, Eternal Strugleriai renkasi kortom pasipliekti, žinau, kad per rankas juda boardai, „Confrontation“, matyt, kažkas dar, bet nežinau :). Nesu koks nors klubo veiklos guru, esu tik tarnaujantis popiertvarkys :).


Dėl ateities – RPGamta savaime, jau juda idėjos dėl „Summerlando 3“, yra dar… bet man uždraudė apie tai kalbėti.


Žmonės pas mus ir aplink mus labai skirtingi ir veiklos labai skirtingos, ima koks užsikrečia kuo nauju ir tempia paskui save kitus susidominčius. Va taip airsofterių prisidaugino. Viskas ateina iš asmeninių iniciatyvų, o kuo jos įdomesnės, tuo daugiau prisijungia, ir tiek.


 


– Kiek narių jūsų klube? Kiek dar galėtumėte priimti?:)


 


– Nuoširdžiai neįsivaizduoju net, kaip skaičiuoti. Nuo 2 iki 80 priklausomai nuo veiklos pobūdžio :). O priimti galime neribotai daug, tol, kol dėl to nieko daryti nereikia; jau taip susiklostė, kad naujai atėję patys atsirenka, ką nori veikti ir su kuo daugiau bendrauti.


„My name is Legion, for we are many.“ Mark 5:9


 


– Jei draugai klubiečiai staiga imtų ir susidomėtų visai ne fantastine veikla, pvz., vynuoginių sraigių auginimu, ką darytum, irgi taptum sraigininku, bet liktum su savais, ar burtum naują kompaniją?..


 


– Nesusijusios veiklos nėra. Būtinai pabandyčiau sraigininkiauti, o jei nepatiktų – mesčiau, o su tais žmonėmis dalyvaučiau tik kitoje bendroje veikloje. Realiai taip ir yra. Va pabandžiau „Eternal Strugle“ – nepatiko ir nežaidžiu, bet tuo pat metu su dalim iš tų žmonių dalyvauju LARPuose.


Kokią dar naują kompaniją? Manau, neįmanoma įvertinti net galimybės pakeisti žmones/draugus, su kuriais bendrauji apie 10 metų, į kokią kitą kompaniją.


Kita vertus, kas sakė, kad nėra jokios kitos kompanijos… Va jau 14 metų skautauju. Esu vidutiniškai aktyvus skautas vytis, – o toje kompanijoje nėra nei vieno iš fantastų, nors jiems visada smalsu išgirsti, ką gi tie fantastai veikia.


 


– Šis pavasaris buvo pašvęstas statyboms Summerlando“ poligone… Ne per stipriai pasakyta?


 


– Tai buvo ilgiausias gyventas pavasaris, tuo pačiu pats gražiausias. Nepraleistas nei vienas pumpuro sprogimas ar bituminės emulsijos į odą įsigėrimas. Tikra tiesa, pavasaris pašvęstas statyboms, kiekvienas šeštadienis ir sekmadienis (na, beveik kiekvienas). Labai vykęs laiko praleidimas su draugais (darbščiausiais skelbiu Giją, Padlą ir Siomą, o Kiką meniškiausiu). Kaip patys juokavome: įsidėjome po 5 skill rankus į darbą plaktuku, o aš dar spėjau po 3 į ruberoidengystę, „vadubą“ ir Goblin-architektūrą.


 


– Dabar proga papasakoti, ko galbūt nežino įvykusių žaidynių dalyviai: priešistorę pirmojo „Summerlando“, priešistorę šiemetinių forto statybų.


 


– Užsimezgė viskas automobiliu važiuojant iš „Karaliaus sugrįžimo“ ir diskutuojant su Sioma ir Faršu apie savą gerą LARPą (tuomet aš buvau labai skeptiškas). Prasidėjo Siomos virtuvėje, kur su juo ir nusprendėme, kad reikia pabandyti. Pabandėme :). Laimei ar nelaimei per pirmąjį „Summerlandą“ taip lijo, kad jis truko varganas 7 valandas. Taigi turėjome puikų taisyklių beta testą.


Šiemet. Šiemet užsibrėžėme neįvykdomą planą ir didelių vadubinių pastangų dėka jį įvykdėme. Juk visada lengviau, kai turi fizinį užnugarį (šiuo atveju „Legioną“, draugus ir siuvančias drauges). Užsidegimas nuo praeitų metų buvo didelis, tad pradėjome labai anksti tiek su statybomis, tiek su taisyklėmis, tiek su scenarijumi, tiek su vaduba ir reklama ir tai vos spėjome, žinoma, nuolat su Sioma vienas kitam spardydami užpakalius :).


Statybos buvo didelis ir rizikingas planas. Bet labai norėjosi turėti tai, ko dažniausiai LARPe trūksta, tikrą miestą be polietileninių sienų. „10 tonų medienos, planuojame daugiau“. Pamenu, kaip nuo pervargimo susipykę tylėdami kaldavome vinis kas sau, o dienos pabaigoje atsipalaidavę džiaugėmės, kiek daug padaryta. Psichai.


Kitiems metams. Yra planas išplėsti fortą ant dabar esančių kapinaičių, pakeisti didžiąją dalį taisyklių, pakeisti pameistrių sistemą, kerėjimą, permąstyti grupių santykį, žinoma, naujas scenarijus ir t.t. ir panašiai. Entuziazmo yra…


 


– Pasirengimai, aišku, turėjo vykti ne vien lauko poligone, bet ir galvose, kuriant legendą ir užduotis. Ar buvo tokių užduočių, kurių patys dalyviai neperkando, ir „kodėl buvo taip, kaip buvo“, nesuprato iki galo?


 


– Labiausiai džiugina, kad renginio reklama pavyko ir atvyko daug labai skirtingų žaidėjų, nuo pirmąkart žaidžiančių iki rekonstruktorių ir patyrusių LARPerių. Visų požiūris ir patirtis LARPe buvo skirtinga, bet neskaitant smulkių trikdžių visos misijos ir užduotys buvo atliktos su kaupu. Priežastis – pasitaikė labai darbštūs žaidėjai, ir meistrai visada turėjo antrą kelią :), Mūsų neišdursi. Tikroji istorija.


 


– Koks labiausiai įsiminęs epizodas iš šio LARPo?


 


– Didelis „čip začiota“ Dywai, gyvai prekiavusiai LARP kostiumais ir papuošalais. Reikėjo matyti džiugesį merginų akyse, kai jos iškauliję iš savo grupės vaikinų porą auksinių bėgdavo matuotis suknelių.


… žaidėjas Kaliausė, mikliai įsitaisantis prie vartų sau į kišenę rinkti mokesčių už įėjimą, kai tik vartų sargas kur kitur.


… Orkai, vietoje magiško dubens Paladinams pakišantys šamano maisto bliūdą.


… iškeptas Trolio pimpis.


Visada labiausiai džiugina ir erzina tai, kas vyksta ne pagal legendą, tai, ką sumąsto patys žaidėjai, įnešdami gyvumo ir tikrumo.


 


– Kas smagiau – organizuoti renginį, būti už jį atsakingam, žinoti, kas ir kodėl vyksta, ar atvykti ramiai į kitų suplanuotas žaidynes/konventą/vakarėlį ir rūpintis tik savo ar savo personažo reikalais?


 


– Kiekvieną kartą kažką organizuodami keikiame save, kodėl ir vėl tai darome, bet po kiekvieno vykusio renginio būname pilni naujų idėjų kitiems metams ir kitąmet vėl save keikiame.


Nebūtų teisinga atsakyti vienareikšmiškai, juk darau tik tai, kas man patinka, be jokios prievartos (žinoma, yra pareigos jausmas padaryti, ką žadėjai, bet…). Yra natūralus poreikis organizuoti. Jei skautuose – kaip vadovas, jei LARPE – kaip meistras, jei tranzo open air‘e – virėjas, jei pank-tūse, tai su batikos workshopu ar panašiai. Dažnai liūdna tik dalyvauti, ypač, jei renginyje nieko nevyksta.


O va dėl LARP, tai mąstom su Sioma, kad labai norėtųsi padalyvauti žaidėjais. Bet kokiame gerame dideliame žaidime – gal Vokietijoje.


 


– Kaip galėtum įrodyti, kad „Legionas“ – vieta, kur visi visus myli? Ar šis įsitikimas atsirado realybės šou „Siomija“ metu ar šiaip iš gyvenimo?..


 


– Koks ten realybės šou, tiesiog susikraustė žmonės pagyventi kartu, na ir kas, kad žmonių daugiau nei 10 ir dar dvi katės. Manėme, ištversime vos porą savaičių, o nenoriai išsiskirstėme tik po mėnesio.


„Legionui“ jau 12 metų. Žmonės „Legione“ ir aplinkui skirtingo amžiaus, pažiūrų, tautybių, profesijų, poreikių, pomėgių, praeities, lyties, socialinio ir materialinio statuso ir niekas netrukdo mums būti draugais ar būti kartu. Tuo labiau žaisti.


Natūralu elektroninėje konferencijoje paskelbti ir kartu nueiti į kiną, plaukti baidarėm, pakviesti į gimtadienį ar alaus į Jaunimkę.


 


– Kas, tavo manymu, fantastams parankiau – ar pristatymas kaip tam tikrų marginalų, šiek tiek keistų, atšokusių nuo realybės, ar kaip žmonių, kurie tiesiog turi hobi – kaip žvejyba, jodinėjimas, šimtalangės šaškės?


 


– Hobis kaip hobis. Nebe tie laikai, kai fantastas būtinai turėjo būti iš šešėlio išlindęs niekieno nesuprantamas didelio kalibro akinius dėvintis spuoguotas atstumtasis. Dabar išvis sunku apibūdinti, kas tie fantastai, o kas jau nebe. Rinka diktuoja madą, kinas knygos, žaidimai – viskas plačiai prieinama.


Matyt, vienintelis skirtumas, kaip giliai domiesi, kaip su paminėta žvejyba – ką naudoti, tvisterį ar voblerį, o gal tiesiog į „Karpynę“ nuvažiuoti.


 


– Ar būna, kad paklaustas, su kokia chebra ketini ką nors veikti, vietoj atsakymo „su fantastais“ ką nors numurmi dėl šventos ramybės?


 


– Dažniausiai ne. Na, jei jau tikrai tingiu kažką plačiai aiškinti, tai sakau tiesiai šviesiai: „Plaukiu į Morokaną, reikia jų vyriausiam aukotojui galvą nurėžti“. Ir kuo konkrečiau atsakai, tuo greičiau pašnekovui pritrūksta klausimų:).


 


– Gal turi knygas, filmus, žaidimus, kurie yra tavo favoritai?


 


– Kultiniai filmai: „Penktasis elementas“ ir „Rocky Horor Picture Show“ – visada turiu kompe.


Žaidimas: „Warhammer Quest“ – žaidžiamas retai, bet visada kabliuoja. Tiesa, visi RPG yra gyvenimo džiaugsmas.


Knygos: skaitau daug, bet kad ką skaityčiau dukart – dar ne. Išskirčiau Neil Gaiman grafines noveles „Sandman“.


 


– O ką mėgai vaikystėj? Išvis, kada ir kodėl susidėjai su visokiais fantastais?:) Ir kodėl dar nepabėgai nuo jų?


 


– Vaikystėje buvau užsisklendęs mažai draugų turintis žmogutis. Labai mėgau mašinytes ir manų košę, dar žaisti karą miške ir vogti saldainius iš tėvų.


Pas fantastus atvedė sutapimų virtinė. Maryla skautuose → Naras poligone → Tadas. Taip, būtent Tadas pripasakojo man visokių įdomybių apie „Warhammer Fantasy Battle“ ir dar įkalbėjo kartu kaupti armiją. O tada pirtelės, namai visokie Užupyje, tūsos, kelionės, žaidimai. Tuo metu būtent to, matyt, ir reikėjo.


Negali sakyti „nepabėgai“ – fantastikai skiriu gerokai mažiau laiko, nei bet kada anksčiau. O kodėl nepabėgau išvis, žr. aukščiau: „Legionas – vieta, kur visi visus myli“.


 


– Galbūt seniai norėjai ką nors fendomui pasakyti? Na, svaraus.


 


– Miau.


 


– Prisipažink, kokia tavo niko Visuotinė Pasaulio Laimė istorija?


 


– Istorija paprasta ir be ypatingos istorijos. Tiesiog ieškojau neužimto adreso „Hotmail“  sistemoje ir po begalinio kiekio užimtų suvedžiau šitą. Taip ir liko, prilipo. Dabar nieko kito nebelieka, kaip spinduliuoti tai, kuo pasirašau :). Berods sekasi, kita vertus – visiems, tai niekam.


 


– Aha, ir dar – kas tas „juodas burzgiantis draugas“, apie kurį netyčia praslydo informacija?


 


– Vaikystės svajonė. Galiausiai turiu 1100cc juodą, didelį, gražų chioperį. Naujas žaislas. Dabar laukiu, kol dar kas iš savų užsikabliuos (jau yra kas „Legione“ laikosi A kategorijos teises, Vytuk:)).


 


Klausimai iš salės:


 


– Ar turi verslo planą „Summerlando“ fortui?


 


– Nekomerciniais tikslais intensyviai naudoti gimtadienių šventimui ir boardų žaidimui.


 


– Kada prie „Legiono“ prisijungė paskutinis naujas narys?


 


– Lengviau pasakyti kada paskutinis oficialiai išstojo – liepos 4. Realiai paskutinis oficialus šaukimas ir priėmimas vyko 2007-06-08.


 


– Kiek metų augini plaukus, ar ketina kada nors nusikirpti?


 


– 14. Neapsisprendžiu kaip :).


 


– Ar tebeturi siaurą languotą, kažkuriam konvente laimėtą sijoną, ir ar nešioji jį kartais?


 


– Turiu, labai siaurą, todėl nenešioju. Turiu kitą :).


 


– Kada „Legionas“ suorganizuos „Lituanikoną“?


 


– Kai tik panorės.


 


– Ar sunku būti klubo prezidentu?


 


Man ne, tik popierizmas užknisa juodai.


 


 


Diskusijoms ir komentarams skirta gija forume.


 


Interviu elektroninėmis ryšio priemonėmis ėmė Klia


 



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
 

Savaitėlė – 2

Nr. 2. 2001.04.26 SAVAITĖS TEMA – TRIFIDŲ 50-METIS TRIFIDŲ DIENOS50-metį pažymėsime TRIFIDŲ NAKTIMI ??? John Wyndham – tai britų rašytojo John Wyndham Parkes Lucas Beynon […]
Archyvas
 

 
 
 

Savaitėlė – 35

Nr. 35. 2003.02.11 Tautiniai reikalai Penktas kartas nemeluoja?.. Na, štai – praėjo, atgriaudėjo, nugarmėjo praeitin… taip įkyriai skelbtas, anonsuotas ir reklamuotas “Geriausios Lietuvos Fantastikos 2002R...
Archyvas
 

 
 
juratekastytis1[1]

Muzika: Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys

Roko opera “Jūratė ir Kastytis: legendos tęsinys”       Kompozitorius Rokas Radzevičius, libreto autorius Rimvydas Stankevičius       Kodėl gi fantastika.lt rašo apie […]
Archyvas