Skaitiniai

2014-01-01
 

Fantastikos konkursas KRYŽKELĖ -„Vilkolakis“

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas

Vilkas mėnesienoj


Vilkolakis


-Toliau neisi, – suurzgė kažkas virš galvos.
Stabtelėjau ir dirstelėjęs aukštyn nejučiomis sugriebiau kalavijo rankeną – į mane žvelgė nasrus iššiepusiame vilko snukyje įrėmintos, krauju pasruvusios akys.
– Nepadės, – įspėjo kai sužvanginau ginklu ir liuoktelėjęs nuo storos medžio šakos nusileido ant dviejų kojų.
„Vilkolakis“ šmėstelėjo galvoje ir prisidengęs skydu, šiek tiek pritūpiau.
– Tavo šarvai seni ir ašmenys niekam tikę, – pastebėjo sutvėrimas. – Gamino senis Nortonas?
– Iki šiol gerai tarnavo… – pasistengiau kad balsas nedrebėtų. – Pasitrauk iš kelio, – tyliai paprašiau.
– Ar esi girdėjęs, kad vilkolakis pasitrauktų?
– Nesu… – prisipažinau. Tiesą sakant gandų apie juos girdėjau tikrai nemažai, tačiau kažkodėl kvailai tikėjaus, kad man niekada neteks ant jų „užsirauti“… Idiotas… Ir velniam reikėjo kryžkelėje pasirinkti trumpesnį kelią su užrašu “Nesaugu“? Dabar tas kitas, ilgas ir pilnas visokio šlamšto atrodė toks patrauklus…
– Bet juk visada būna pirmas kartas?… – sumurmėjau.
– Deja… – skėstelėjo letenomis padaras. – Pasiduok ir nepajusi skausmo, – nelauktai pasiūlė. – Gal netgi paleisiu…
– Kurgi ne, – nusispjoviau. – Man jau pasakojo kaip paleidinėjat… gabalais.
– Ką gi… – sutvėrimas ilgiau nebegaišo ir puolė.
Atmušiau stiprų smūgį skydu ir suktai šniojau ginklu per petį. Pataikiau. Vilkolakis sustūgo ir atšoko.
– Neblogai, – suurzgė stebėdamas užsitraukiančią žaizdą. – Antrą kartą tokios sėkmės nesitikėk… – Ir vėl puolė, tik šį karta staigiau. Paskutiniu momentu sugebėjau skydu prisidengti nuo nasrų, pasisukau ir smogiau. Nepataikiau. Pradėjau  nebeįžiūrėti jo judesių.
– Ne! – suklykiau iš nevilties pajutęs deginantį nasrų prisilietimą. Po akimirkos trakštelėjo kaklas ir viską užliejo kruvina migla.


****


 Iš lėto nusiėmiau laidais nukabinėtą šalmą, prasisegiau sensorinių jutiklių prifarširuotą kostiumą ir buku žvilgsniu įsispoksojau į tamsų monitoriaus ekraną. Atsidusęs užsimerkiau ir sudribęs kėdėj susimasčiau apie nudvėsusį kompiuterį, velniop nuplaukusius penkis gabalus, nevykėlį Symantec`o „Norton`ą“ ir naujos kartos intelektualius interneto virusus…


Forumo gija diskusijoms



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
hukonas

Imperijos policijos nuovada ir stebuklinga lempa (Hukono-2015 lit. konkursas)

  Šilta vidudienio saulė savo kaitriais spinduliais skverbėsi į ankštus seno Vilniaus miesto namų kiemelius. Džiovino iš po lietaus atsiradusias balas. Tai šen, tai ten […]
Kliaksa
2

 
 
hukonas

Velniop garpalaikius (Hukono-2015 lit. konkursas)

– Velniop šituos garpalaikius, – nusikeikė Sviftas, atsimušdamas galva į stalaktitą. Praleidus tris dienas priplėkusiuose Žaliųjų kalnų urvuose, jam norėjosi kuo greičiau atsidurti paviršiuje, įkvėpti […]
Kliaksa
2

 
 
hukonas

Ekspedicijos dailininko laiškas (Hukono-2015 lit. konkursas)

Mano ledi, Negaliu sulaukti, kai melsvi mūsų saulės spinduliai nušvies tavo sparnus ir mes vėl laikysimės už čiuptuvų Ingliono parkuose, tačiau, deja, esu čia, toli […]
Kliaksa
0