FANTASY JUOKDARIAI
“Parodijas kuria tie, kas nemoka rašyti rimtai”, – pasakė Griša. Ir jis buvo neteisus. Neteisus, nes nepridūrė žodelio “prastas”. Tuomet aš galėčiau su juo sutikti.
Taigi prisiminkime tuos, kas nusprendė, jog Fantasy arena – pati ta vieta pasisvaidyti sąmoju.
Nemenka dalis humoristinių Fantasy kūrinių naudoja tą patį – nevykėlio Herojaus – stereotipą. Tai suprantama – ar kiltų juokas stebint profesionalų čiuožėją, atliekantį ant ledo įvairius triukus? O stebint nemokšą, bandantį juos pakartoti?
Štai kad ir Terry Prattchet Disko Pasaulio herojus – burtininkas nemokša, nuolatos patenkantis į situacijas, iš kurių tegali išgelbėti nebent kerai. Tačiau kaip tik kerėti jis ir nemoka. Kita vertus, iš padėties be išeities jis visuomet per klaidą išsigelbsti. Pirmąją Disko Pasaulio knygą – “Magijos spalva” (“The Colour of Magic”) /Lietuvių kalba – “Eridanas”, 2000/ Terry Prattchet parašė 1983-siais. Skaitytojams knygą įvertinus itin palankiai, kaip iš gausybės rago pasipylė tęsiniai.
Kitas Fantasy “šaipokas” – Robert Asprin – taip pat neapsiribojo viena knygele. Garsiausią jo humoristinį “Mitų” ciklą sudaro dešimt romanų. Pirmasis – “Dar vienas nuostabus mitas” (“Another Fine MYTH”) /Lietuvių kalba – “Eridanas”, 1999/ parašytas 1978-siais. Ir vėl mes susiduriame su nevykėliais – pagrindiniai ciklo Herojai – burtininko mokinys Skivis (taip beveik nieko ir neišmokęs iš savo mokytojo) bei magiškąsias galias praradęs demonas Aazas.
Visiškai kitoks Herojus veikia Glen Cook knygose apie privatų seklį Garetą. Tai veikiau ironija, sarkazmas, dialogų šmaikštumas. Garetas – privatus seklys Tanfero mieste, kur greta žmonių gyvena elfai, troliai, žiurkiažmogiai, kentaurai, gnomai bei visokia kitokia – gyva ir nelabai – velniava. Jau pirmojoje šio ciklo knygoje “Saldus sidabro bliuzas” (“Sweet silver blues”, 1987) Glen Cook panaudojo labai šaunų metodą – jis sulydė Fantasy bei Raymond Chandler kūrinių tipo “kietąjį detektyvą”. Šis sprendimas pasiteisino. Knygos apie Garetą tikrai smagiai skaitosi, gal tik išskyrus paskutiniąją… Pavargo Meistras, ar ką? Nejuokai – prikepti šitiek knygų!
Nors, jei taip atidžiau apsidairius, tai ką reiškia tos niekingos devynios Gareto ciklo knygutės, palyginus su trisdešimčia “Ksanfo” ciklo, priklausančio Piers Anthony plunksnai, tomų? Taip, taip – aš neapsirikau, trisdešimt (dėl viso pikto parašau tai ir skaičiais – 30)! Pirmoji ciklo knyga “Užkeikimas chameleonui” (“A Spell for Chameleon”) parašyta 1977-siais, t.y. – prieš dvidešimt keturis metus. 30/24=1.25! Tai yra viena ir dar ketvirtis knygos (beje, anaiptol ne plonytės) per metus. O juk Pierce Anthony per tuos metus parašė ir nemaža kitų, šiam ciklui nepriklausančių knygų! Kada jis miega, po velnių?
