PAŠĖLĘS MIKAS IR VISI KITI
“Post holocaust” požanrio kūriniuose, kaip taisyklė, pati katastrofa nevaizduojama. Pagrindinė tokio tipo veikalų tema – žmonija po katastrofos. Ryškiausias ir kone kiekvienam iki skausmo pažįstamas šio požanrio pavyzdys – kino trilogija “Pašėlęs Maksas” (“Mad Max”) su Mel Gibson`u pagrindiniame vaidmenyje.
Be abejo, “post holocaust” požanris ne tik kino industrijoje užsiėmė savo nišą – rašytinių kūrinių taip pat pakanka. Prisiminkime kad ir velionių R.Zelazny bei Philip K. Dick`o bendrą kūdikį “Rūstybės Viešpats” (“Deus Irae” 1976), kuriame vaizduojamas ne tik pasaulis po katastrofos, tačiau ir kaltės jausmo bei sąžinės priekaištų draskomas mokslininkas, graudžią šypseną iššaukiančiu vardu – Liuftoifelis, sukėlęs tą katastrofą… Apskritai, Roger Zelazny ne sykį kreipė savo žvilgsnį į “post holocaust” dirvonus. Šiam požanriui galime priskirti romaną “Tas nemirtingasis” (“This Immortal” 1965), 1966-siais pelniusį Hugo premiją, bei apysaką “Prakeikimo slėnis” (“Damnation Alley” 1969), gana nevykusiai ekranizuotą.
Labai savotiškas David Brin`o romanas “Paštininkas” (“The Postman” 1985), kuriam, beje, irgi nepasisekė su ekranizacija. Kaip sakoma, atėjo Costner`is ir viską apdergė… Pagrindinis romano herojus, beklaidžiodamas po katastrofos nuniokotą Ameriką, atsitiktinai suranda JAV pašto furgoną. Pasisavinęs negyvo (ir jau senokai!) paštininko uniformą jis klajoja toliau, įvairiausiose žmonių bendrijose, tarsi salelės išmėtytose buvusioje JAV teritorijoje, prisistatydamas atkuriamų Valstijų pašto kurjeriu, pasakodamas žmonėms pasakėles apie naująjį Prezidentą, apie tai, kad greitai visoje teritorijoje bus įvesta tvarka. Žmonės, nuvarginti pokatastrofinės egzistencijos, mielai tiki tomis pasakėlėmis, kad ir kokios naivios jos būtų… Visuomet lengva apgauti tą, kuris nori būti apgautas.
Sterling E. Lanier`o romanai apie Hierą /Liet. “Hiero kelionė”, 1997 bei “Nenugalėtasis Hieras”, 1999, abi – “Eridanas”, serija “PFAF”/ bei Clifford D.Simak`o “Žvaigždžių paveldas” (“A Heritage of Stars” 1977) /Liet. 2000, “Eridanas”, serija “PFAF”/ taip pat priklauso šiam požanriui, kaip ir mūsų tautiečio Algio Budrio romanas “Kažkas nemirs” (“Some will not die” 1961), ar Stephen King`o iš tiesų monumentalus veikalas “Dvikova” (“The Stand” 1978). /Liet. 1997, “Eridanas”, serija “Stephen King raštai”/
Savotiškas fantasy ir “post holocaust” lydinys – britų rašytojo David Gemmell`o “Vilkas šešėlyje” (“Wolf in Shadow” 1987) ir tolimesni to paties “Sipstrassi” ciklo romanai.
Algis Budrys nebuvo vienintelis lietuvis, mėginęs savo jėgas “post holocaust” plotuose. Iš dalies šiam požanriui galima priskirti ir Tomo Blažausko “Partizanas” (“GLF 1998”). Nors šis kūrinėlis neabejotinai dvelkia A. ir B. Strugacky romanu “Piknikas šalikelėje”, kurį aš, beje, priskyriau visai kitai kategorijai… Tačiau ne taip jau retai kūrinys turi daugiau nei vieno požanrio bruožų. Negaliu gi aš vien dėl to plėšti knygą per pusę ir vieną puselę krauti į vieną lentyną, o kitą… Išsiauklėjimas neleidžia. Motušėlė man tvirtindavo – “Neplėšyk knygučių – joms skauda…Neplėšyk, kam sakau!.. Tuoj gausi per nagus…” Sakykit ką norit, bet auklėjimas – tai didi jėga!
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
11 12 13 14 15 16 17 18 19
