DIDELIS DIDELIS “BŪM!”
Neretai didžiųjų išradimų rezultatai būna itin kraupūs. Prisiminkime, kaip buvo panaudotas Openheimerio kūdikis… MF rašytojai mėgina mus perspėti , kad tai, kas nutiko Hirosimai ir Nagasakiui, gali nutikti ir visai mūsų planetai. Neimkite šio perspėjimo per giliai į širdį, nes atvyks balti tarsi angelai sanitarai ir pasiims jus… Pavojus gali atsėlinti iš bet kurios pusės – branduolinis karas, ekologinė katastrofa, gamtos stichijų išdaigos ar sužvėrėję nuo per didelės eksperimentinių pesticidų dozės pomidorai. Visa tai – pagrindas “katastrofinio” MF romano siužetui. Žinoma, katastrofą gali sukelti ne tik neprognozuojami homo sapiens poelgiai. Kiekvienas save gerbiantis asteroidas, kometa ar dar koks dangaus kūnas tik ir svajoja, kaip čia įsirėžus į mūsų Žemę, pageidautinai kur nors Černobylio ar Los Alamos teritorijoje.
Dar gerokai prieš pergalingą “Asteroido” su Bruce Willis`u žygį per pasaulio kinoteatrų sales, apie tokią grėsmę susimąstė ir Larry Niven`as bei Jerry Pournelle. To susimąstymo vaisius – romanas “Liuciferio kūjis” (“Liucifer`s Hammer” 1978), vaizduojantis tai, kas vyko iki katastrofos, katastrofos metu ir ką žmonijos likučiai veikė po jos. Tokia siužeto plėtotė gana tipiška “katastrofiniams” MF kūriniams.
Tomis pačiomis gairėmis vadovavosi ir John Wyndham`as, rašydamas savo “Trifidų dienas” (“The Day of the Triffids” 1951), /Liet. 1978, “Vaga”, serija “Zenitas”/ kuriose pasakojo apie paslaptingo švytėjimo danguje apakintos žmonijos kovą su mąstančiomis salotomis – pardon! – protingais augalais. Beje, prie “katastrofinių” romanų su tam tikromis išlygomis galime priskirti ir kitą J.Wyndham`o veikalą – “Krakenas prabunda” (“The Kraken Wakes” 1953).
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
11 12 13 14 15 16 17 18 19
