DRUGELIO SAPNAS
Šį skyrelį paskirsiu taip vadinamam “Inner Space” (“Vidinio kosmoso”) požanriui. Pavyzdžiui pateiksiu tik vieną, bet patį ryškiausią šio požanrio atstovą – Philip K. Dick`ą .
P.K.Dick`as garsėjo savo sugebėjimu taip viską sujaukti, kad skaitytojas nebesusigaudė, kuris iš keleto siūlomų realybės sluoksnių yra tikrasis. Vienas iš mėgstamiausių šio autoriaus triukų – herojus papuola į kokią nors katastrofą, po to jis atsipeikėja, po to paaiškėja, kad jis neatsipeikėjo, o vis dar kliedi, po to pasirodo, jog visgi atsipeikėjo, tik ne jis, o dar vėliau… Tarsi rusiškos “matrioškos” realybės iššoka viena iš kitos, ir tas procesas vyksta nenutrūkstamai… Tai man primena chrestomatinį klausimą: “Kas aš? Filosofas, kuris sapnuoja, jog jis – drugelis, ar drugelis, kuris sapnuoja, jog jis yra filosofas, sapnuojantis, jog jis – drugelis?”
Na? Sunku nepasiklysti vidiniame kosmose? Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nėra tankesnių džiunglių už LSD nukankintą rašytojo psichiką.
Pavyzdžiai – romanai “Akis danguje” (“Eye in the Sky” 1957) ir “Ubikas” (“Ubik” 1969). /Liet. 1994, “Eridanas”, serija “PFAF”/
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
11 12 13 14 15 16 17 18 19
