BALSUOKITE UŽ BOBIKĄ KIEMSARGĮ!
Ar neatsitiks taip, kad beieškodami proto brolių tolimiausiuose Visatos užkaboriuose, pražiopsosime juos savo panosėje? Galbūt kaip tik dabar proto brolis šlamščia “Chappi” arba gainiojasi proto sesę Murką?
Įkyri idėja apie jaunesniuosius proto brolius kankina ne vieną fantastą, tačiau vietoj to, kad apsikeistų su savo Brisiumi guoliais, tūlas fantastas numeta savo broliui kaulą ir palieka jį vienatvėje svarstyti egzistencijos problemas, o pats sėdasi prie rašomosios mašinėlės ir kurpia odę bobik sapiens rasei.
Clifford D.Simak`as savo romane “Miestas” (“City” 1951) /Liet. 1980, “Vaga”, serija “Zenitas”/ teigia, kad mūsų kiemsargiams tereikia šiek tiek chirurginiu būdu patobulinti balso aparatą ir jie tuoj pat puls vienas kitam pasakoti anekdotus bei blevyzgoti apie dailias kalaites.
Tačiau bene realiausi pretendentai į “jaunesniojo brolio” vaidmenį – delfinai. Vien tas faktas, kad jų smegenys sveria gerokai daugiau, nei homo sapiens atstovo, įkvėpė ne vieną rašytoją.
1967-siais metais apie juos prabilo prancūzas Robert Merle savo romanu “Protingas gyvūnas” (“Un animal doue de raison”). /Liet. 1984, “Vaga”, serija “Zenitas”/
1970-siais į delfinų šlovintojų gretas įsijungė ir sovietinė fantastika – S. Žemaitis ir jo romanas “Amžinas vėjas” (“Večny veter”). /Liet. 1971, “Vaga”, serija “Zenitas”/
Toks prieraišumas vandens gyvūnams negalėjo nesusilaukti pasisekimo. David Brin`o romanas “Žvaigždžių potvynis” (“Startide Rising” 1983) pelnė delfinams Locus `83, Hugo`84 ir Nebula `84.
01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
11 12 13 14 15 16 17 18 19
