Straipsniai

2014-01-01
 

Baltoji angis: traktatas 1.11

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas

PAKELIUI Į KENTAURO ALFĄ


 


Viena iš plačiausių MF temų – kosminės kelionės. Apie keliones į kitus pasaulius žmonija svajoja jau labai senai. Tik galutinis maršruto taškas nuolatos tolsta. Pradžioje tai buvo Mėnulis, vėliau Marsas ar Venera, kol galų gale žmogus nukreipė savo žvilgsnį į mirgančius taškelius naktinio dangaus skliaute. Neišmanėliai, nežinantys, jog tai langeliai, pro kuriuos mus stebi angelai, tuos taškelius vadina žvaigždėmis.


Dar 1656-siais metais prancūzų didikas, poetas ir skandalistas Cyrano de Bergerac parašė veikalą “Komiškoji Mėnulio valstybių ir imperijų istorija” (“Histoire comique des etats et empires de la lune”), kuriame aprašė ne vieną gana absurdišką kelionės į Mėnulį metodą. (Pvz. – išsivolioti rasoje, o ši garuodama ryte pakels jūsų kūną iki Mėnulio. Geras sumanymas, tačiau Ciolkovskis tą metodą atmetė, manydamas, jog toks kelionės būdas kosmonautams garantuos chronišką slogą.)


1901-siais H.G.Wells`as taip pat privertė savo romano “Pirmieji žmonės Mėnulyje” (“The First Men in the Moon”) /Liet. kalba tikrai buvo publikuotas serijoje “P.Mašioto knygynėlis” – tiksliesnių duomenų neturiu/ herojų keliauti į mūsų planetos palydovą.


1917-siais metais “Tarzano tėtušis” Edgar Rice Burroughs parašė pirmąjį romaną apie žemietį Džoną Karterį, nublokštą į raudonąją planetą kautis, mylėti ir kentėti – “Marso Princesė” (“A Princess of Mars” ), vėliau pratęstą visoje krūvoje “Marso karų” serijos romanų.


Čia dar sykį galime prisiminti 1923-uosius ir A.N.Tolstoj`aus “Aelitą”. /Liet. 1983, “Vaga”/


1950-ieji : MF lyrikas Ray Bradbury publikuoja savo dabar jau klasika tapusias “Marso kronikas” (“The Martian Chronicles”). /Liet. 1967, “Vaga”/ Tačiau mokslas negailestingas – paaiškėjus, jog nei Mėnulyje, nei Marse gyvybės (bent jau protingos!) nėra, rašytojams teko savo herojus pasiųsti kur kas toliau… (Nors Marsas vis dar gajus, bent jau kino industrijoje – “Marsas atakuoja”, “Misija: Marsas” ir pan.)


Kosmoso plotai – beribiai. Kiekvienam rašytojui atsiras sava Didžiojo Ožio Alfa, Beta ar Dzeta tam, kad aplink ją paleistų suktis planetas su pačiomis egzotiškiausiomis gyvybės formomis.


1971-ais Larry Niven`as publikuoja savo “Žiedinį pasaulį” (“Ringworld”), /Liet. 1996, “Eridanas”, serija “PFAF”/ kuris pelno rašytojui Nebula `70 bei Hugo `71 premijas. Štai kur rasite viską, ko tik norite: ir keisčiausių gyvybės formų, ir paslaptingą Žiedo pasaulį, sukurtą nežinomos civilizacijos.


01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
11 12 13 14 15 16 17 18 19


<<Į TRAKTATO pradžią…



Apie autorių

Archyvas




 
 

 

Lietuvos atkūrimo šimtmečiui – geriausios fantastikos almanachas

Šių metų Lituanikono organizatoriai kviečia fantastus prisidėti prie Lietuvos šimtmečio paminėjimo, išleidžiant Lietuvos fantastikos šimtmečio almanachą – spausdintinį leidinį, kuriame bus publikuoti komisijos ...
Kliaksa
0

 
 

Dvidešimt aštuntas fantastų sąskrydis – rugsėjo 30 dieną

Rugsėjo 30 dieną Vilniuje vyks Lituaniconas – jau 28-asis kasmetinis fantastų konventas. Šiemet antrus metus iš eilės jį organizuoja Tolkien Lietuva. Ne, tai nereiškia, kad […]
Kliaksa
0

 
 

Hukono programa

Jei užsuksite į „Hukoną“, kuris vyks gegužės 6 d. Vilniuje, „Congress“ viešbutyje prie Žaliojo tilto (ir tai yra humoristinis fantastų sąskrydis, įėjimas laisvas visiems fantastams) […]
Kliaksa
0