Konkursai

2014-01-01
 

AuA: Hormonų audra

Daugiau straipsnių parašytų »
Parašė: Archyvas
Tags:


Kaliausė


Hormonų audra


Benas susirado mane namuose. Pakviečiau jį į vidų, jis atrodė smagiai nusiteikęs:
– Sveikas, Tadai, kaip laikaisi? Tai ar varom šiandien paošt į klubą?
– Sveikas. Aišku varom, ką gi čia daugiau veiksi. Tik reiktų pavartot prieš tai.
– Aha. Kaip tik turiu šį tą naujo, Hormonų audra 2 vadinasi. Sakė, kad užveš nerealiai.
– Nu, nu. Tai iš kur gavai?
– Ai, davė Hilas, sakė geras dalykas, naujas kažkoks, neseniai laboratorijose pagamino.
– Nu tai duok.
Paėmiau piliulę. Prisipyliau stiklinę vandens ir prarijau. Benas stovėjo prieš mane išsišiepęs iki ausų:
– Na kaip? Veža?
Viskas aplink raibuliavo ir sukosi, jaučiau, kad lūžtu…


***


Atsigaivelėjau naktiniame Vilniaus klube Chimera. Benas sėdėjo šalia manęs ir atrodė labai patenkintas, o man plyšo galva ir maudė visus kaulus.
– Kokį šūdą čia man pakišai, – piktai paklausiau jo, – nieko jis neveža, tik jaučiuos kaip lavonas!
– Nesiputok, nusiramink, tuoj pajusi visą kaifą.
– Aik tu velniop su savo hormonais, – pasakiau ir įšlėkiau į tualetą.
Ten šaltu vandeniu apsiploviau veidą. Vanduo maloniai vėsino. Pažvelgiau į veidrodį.
– Koks čia velnias?! Kas čia dabar…
Veidrodyje vietoj savęs pamačiau merginą, beje apsirengusią mano rūbais. Aš buvau merga. Pasidarė dar blogiau negu prieš tai, norėjau verkt, vemt ir rėkt.  Net nepastebėjau kaip į tualetą įėjo keletas vyrukų.
– Labas, pupa, – prasižiojo vienas, – iš jų, – tai ką veiki mūsų teritorijoj?
– Turbūt mergaitė nemažai prisisvaigino, kad net tuliko duris sumaišė, – pritarė kitas.
– Na man atrodo ji paprasčiausiai ieško kompanijos, – tarė pirmasis, spausdamas mane prie sienos ir grabaliodamas mano naują krūtinę.
Jaučiausi kaip žvėris užspeistas medžiotojų. Akyse darėsi tamsu, norėjau ištrūkti bet man tai nelabai sekėsi, turėjau daug mažiau fizinės jėgos negu dieną. Vargais negalais, įspyręs vienam ištroškusiam meilės į kiaušus, pabėgau. Beno salėje jau nebebuvo. Norėjau tuoj pat jį užmušti, sukapoti gabalais ir sudeginti ant laužo, bet aplinkybės vertė bėgti iš Chimeros kiek tik kojos leidžia. Į mane smigo įvairių plevėsų žvilgsniai, jaučiausi keistai. Išbėgęs į gatvę sėdau į taksį, kuris per porą minučių parskraidino mane namo. Įlėkiau į namus ir dar kartą pažiūrėjau į veidrodį. Buvau merga. Šiandien manęs vos neišdulkino tulike. Jaučiausi bjauriai. Hormonų audra 2 pasirodė besanti klastinga. Šiek tiek apsiraminau, ėmiau save apžiūrinėti. Ką gi. Dailios kojos, grakščios rankos, atrodžiau visai gerai, netgi patraukliai. HA-2 pasidarbavo gerai, pakeitė mano kūną neatpažįstamai, tik psichologinių problemų neišsprendė. Dar po kelių valandų mane apėmė panika. Negi toks dabar ir liksiu. Per savo gyvenimą buvau prisiragavęs visokio šlamšto, kuris paversdavo mane tešlium arba galiūnu, tačiau tapimas moterimi neįėjo į mano planus. Išsitraukiau savo narkotikų atsargas prisirijau Fantomo ir išsijungiau.


***


Po paros virtau savimi, atsigavau po vakarykščių nuotykių ir tykojau Hilo šalia jo namų. Netrukus nusileido prabangi skraidyklė ir iš jos išsirito apvalusis Hilas. Pribėgau prie jo ir, iš visų jėgų vožęs į veidą, įgrūdau atgal į skraidyklę.
– Ką tu man pakišai, žąsine, – užblioviau kiek leido jėgos.
– Ką pakišau, ką čia  skiedi?!
– Skiedžiu sakai! Skiedžiu? Aš, blemba, virtau merga supranti mergaaaa!
Hilas pradėjo juoktis:
– A, viską supratau, cha cha, Benas tau įkišo HA-2, cha cha cha.
– Baik čia žvengt!
– Nusiramink, nurimk, galiu tau šį tą pasiūlyt.


***


Grįžęs namo išgėriau šiek tiek svaigalų. Pagalvojau, kad Benas niekada ir nebuvo tikras draugas, greičiau vartojimo bendras ir apskritai, kai pasirodo būtinai ką nors pridirba.
– Ką gi, pasakiau pats sau, – važiuosim aplankyt senų pažįstamų.
Sėdau į skraidyklę, pasakiau Beno adresą ir netrukus nusileidau jo kieme. Benas atrodo nelabai apsidžiaugė mane matydamas, bet į vidų pakvietė.
– Labas, Benai. Neblogą bajerį iškrėtei, – nusišypsojau per prievartą.
Benas apsiramino, pasiūlė išgerti.
– Tai kaip pojūčiai Tadai?
– Neblogai, buvo įdomu pabūti bobos kailyje, turėtum ir pats išbandyti.
– Galbūt.
Benas vaikštinėjo po kambarį, kol aš jam pasakojau vakarykščius persikūnijimo nuotykius. Abu jau buvom nemažai išgėrę. Pripyliau gėrimo į stiklines, nemačiomis įmečiau į Beno stiklinę piliulę HA-3, kuri bemat ištirpo stipriame skystyje. Pastūmiau stiklinę Benui.
– Tai už nuotykius, Benai.
– Už.
Mačiau kaip Benas nulūžo. Nutempiau jį į skraidyklę ir parsivežiau pas save namo. Procesas užtruko apie ketvertą valandų ir Benas virto šunimi. Kol jis dar nespėjo susigaudyti kas vyksta, išmečiau jį į kiemą. Ką tik iškeptas šunelis pasimuistė, apžiūrėjo save, ėmė pasiutusiai loti ir draskyti mano namų duris.
– Tai ką, Benai, – sušukau iš kitos durų pusės, – kalbėt nebemoki? Cha cha cha, juokiausi net susiėmęs už pilvo.
Benas beviltiškai blaškėsi negalėdamas ištrūkti iš uždaro kiemo.
– Akis už akį , Benai, akis už akį!
Hormonų audra 3 preparatas buvo puikus, bet man šito buvo negana,  surinkau Gyvūnų kontrolės tarnybos numerį:
– Sveiki, –  pasakiau, – čia pas mane į kiemą kažkaip papuolė šuo ir aš negaliu išeiti iš namų.
– Tuoj pas jus atvyksime, pone, atsiųskite mums savo koordinates.
Išsiunčiau savo namo numerį ir netrukus kieme nusileido skraidyklė su Gyvūnų kontrolės tarnybos ženklu ant šono. Benas kaip patrakęs bėgiojo nuo jų, tačiau buvo greitai pagautas ir įkalintas skraidyklėje.
Padėkojau tarnybos darbuotojams:
– Ačiū. O kas laukia šunelio, – paklausiau, su pasimėgavimu įsivaizduodamas kaip Benas atsibus kur nors narve.
– Laikysim jį pas save, gal kas nors pasiims vargšelį. Na, o jei nepasiims, tai utilizuosim, paversim į žmonėms naudingus produktus. Viso gero, pone.
Tarnybos darbuotojai išlėkė, o aš su pasimėgavimu laukiau kada pasirodys Benas ir pasidalys savo įspūdžiais. Jau net nebepykau ant jo.


***


Ryte mane pažadino skraidyklės ūžesys. Pamačiau, kad nusileido Hilas ir išėjau į lauką.
– Sveikas, Tadai. Kaip sekasi?
– Neblogai, neblogai man sekasi, – atsakiau, – kokio velnio nori?
– Tai kaip su Benu pasisekė? Kiek žinau neblogai, – Hilas išsišiepė parodydamas savo deimantinių dantų protezus, – tai gal skrendam aplankysim?
Pagalvojęs atsakiau:
– Na kodėl gi ir ne, skrendam, – ši mintis mane net pralinksmino.
Sėdom į Hilo aparatą ir greitai pasiekėm Gyvūnų kontrolės tarnybos būstinę, kur buvo laikomi įvairūs gyviai, laukiantys naujųjų šeimininkų. Hilas pasisveikino su tarnybos darbuotoju:
– Sveiki, gal galėtumėm išsirinkti šunelį?
– O taip, žinoma, – atsakė šis ir palydėjo mus pas šunis.
Beną pažinom iš karto, nes vos mus pamatęs ėmė staugti ir loti it  patrakęs.
– Ko šis vargšelis taip nerimsta, – paklausė Hilas.
– Nė nežinau. Atvežė vakar, kažkas su juo negerai, turbūt niekas jo neims.
Priėjom prie narvo, Benas-šuo buvo labai piktas ir tikrai nesidžiaugė mus matydamas. Sanitarijos tarnybos darbuotojas mus paliko vienus. Paklausiau Hilo:
– Tai kada gi Benas pavirs žmogumi?
– Kada, kada, – Hilas nusišypsojo ir atsisuko į mane, – niekada, HA-3 sukelti procesai negrįžtantys, bet tu juk niekam apie tai nepasakosi ar ne, Tadai. Man puikiai pavyko išbandyti Hormonų audrą su jumis, dviem kerštingais kvailiais, ši patirtis man gerokai pravers, o tau siūlau laikyti liežuvį už dantų. Juk nenori būti neutralizuotas už neteisėtų medžiagų vartojimą ir laikymą, a?
Mano smegenys pašėlusiai dirbo apgalvodamos skirtingas įvykių sekas. Supratau, kad gerokai įkliuvau. Pyktis sumišo su beviltiškumo jausmu.
– Nepasakosiu, – tyliai atsakiau, o Hilas pašėlusiai juokėsi, jam buvo linksma.
Mes išėjom, o Benas palydėjo mus lojimu.


Apsakymo aptarimas forume.



Apie autorių

Archyvas




 
 

 
 

AuA: Estafetė

Arkliukas Kupriukas Estafetė Niekad nemaniau, kat kada nors man pravers mokėjimas rašiti, bet štai esu baisyngųjų elfų nelaisvėje ir sėdžiu tamsiame kaleime ir man visai […]
Archyvas
 

 
 
 

AuA: Keistas šešėlis

Plague Keistas Šešėlis Sveiki, esu lyg ir Maiklas Džastinas. Gyvenu atsiskyrėlišką gyvenimą, nes žmonės manęs bijo. Tačiau, jei jūs manęs neišsigąstumėte, aš papasakočiau jums savo […]
Archyvas
 

 
 
 

AuA: Akis už akį, variklis už širdį.

Sniegena Akis už akį, variklis už širdį -8.15 vietiniu laiku atmosferinio tipo bombonešyje „Drūtgalys” nustojo veikti visi navigaciniai prietaisai. 8.17 bandydamas grįžti į bazę lėktuvas […]
Archyvas