Alisa Manro
Spjauna, bučiuoja, prie širdies glaudžia, velniop siunčia
Элис Манро
Плюнет, поцелует, к сердцу прижмет, к черту пошлет,
своей назовет
Leidykla: Azbuka, 2015
Kaina: 8,54 € / 29,49 Lt
Jau trisdešimt metų Kanados rašytoja Alisa Manro vadinama geriausia pasaulyje trumpų apsakymų autore, tačiau rusų skaitytoją jos knygos pasiekė tik dabar, 2013 metais rašytojai gavus Nobelio premiją. Jos kūrybinio kelio pradžios istorija skamba kurioziškai, jeigu ne liūdnai. Mergina rašė nuo paauglystės. Baigusi mokyklą įstojo mokytis žurnalistikos ir anglų kalbos, tačiau ištekėjo ir nutraukė studijas. Dirbti jai nebuvo lengva – jauna motina rūpinosi dviem mažais vaikais ir rašydavo trumpomis valandėlėmis tarp namų ruošos ir vaikų priežiūros. Į svečius dažnai užsukdavo kaimynai, bet Munro tiesiog kuklinosi jiems pasakyti, kad mėgina dirbti. Ji bandė išsinuomoti biurą, tačiau plepus nuomotojas nepalikdavo jos ramybėje ir netgi ten ji vargiai ką parašydavo. „Nė neįsivaizdavau, kad galėčiau skirti metus vienam kūriniui. Nutariau rašyti apsakymus – vienam jų prireikdavo 4–6 savaičių. Pabaigdavau tekstą ir grįždavau prie darbų namuose, kuriuos būdavau apleidusi“, – pasakoja ji.
Kritikai nuolatos lygina Manro su Čechovu, ir ne be pagrindo: kaip ir rusų rašytojas, ji moka pasakoti istoriją taip, kad skaitytojai, netgi visai kitos kultūros skaitytojai, atpažįsta herojuose patys save. Daugumos jos pasakojimų veiksmas vystosi gimtajame rašytojos Ontaryje, Hurono apygardoje, o jų veikėjai – įkyruoliai, nuobodos, snobai, ekscentrikai.
Šiose devyniose istorijose, parašytose iš pirmo žvilgsnio neįmantria kalba, atsiskleidžia stebėtinos siužeto bedugnės. Pagrindinės jų herojės – moterys: namų darbininkė Johana, vėžiu serganti Džinė, savižudžio žmona Nina. Pagal apsakymą „Per kalną atėjo lokys“, pasakojantį pagyvenusio profesoriaus ir jo žmonos istoriją, buvo sukurtas kino filmas. Fiona suserga Alzheimerio liga ir, nebepažindama savo vyro, užmezga romaną su kitu. Knygą galite įsigyti knygyne “Homo Sapiens”.
